Pasak autorės, naujo produkto specifika, kad jis sprendžia atskiras problemas – gyvūnams padeda nusiraminti, mažina alergijos poveikį.

Šiuo metu registruojamas prekės ženklas ir planuojama, kad naujo produkto prekyba prasidės po naujų metų.

„Kuriu kvepalus iš eterinių aliejų ir per mokymus bei mentorystę išgryninau idėją sukurti kvepalus šunims. Masiniai kvepalai gaminami iš sintetinių medžiagų ir tik patys prabangiausi iš natūralių aliejų, kurie turi ir psichosomatinį poveikį, panašiai, kaip homeopatija. Skirtingų aliejų poveikis skirtingas. Todėl ir galima sukurti skirtingai veikiančius kvepalus“, – dėsto E. Radziukynienė.

Kol kas visus kvepalus gamina ji viena. Jei naujo produkto poreikis bus didelis, priims papildomų žmonių.

Būtent šis poveikis paskatino verslininkę „imtis šunų“, nes savo aplinkoje matė, kad daug žmonių laiko keturkojus ir turi įvairių bėdų. Pavyzdžiui, alergiją, kailio kvapą.

„Pasiima gyvūnus iš prieglaudos, kurie patiria stresą, būna nelaimingi ir jiems galima palengvinti adaptaciją šeimoje“, – nišą mato E. Radziukynienė.

Kaip pasakoja, šie kvepalai paprasčiausiai purškiami ant gyvūno, tik negalima purkšti į akis ar kvėpavimo organus. Kvapą užuodžia tiek šuo, tiek šeimininkas. Šuns uoslė 40 kartų stipresnė ir žmonės skundžiasi, kad beveik nieko neužuodžia. Tačiau šie kvepalai skirti gyvūnams.

„Kvepalus kūriau pagal mokslininkų išvadas, kokios medžiagos ir kaip veikia gyvūnus. Paskui išdalinau pavyzdžius savo pažįstamiems, kurie juos naudojo praktikoje. Šiuo metu turiu tris produktus, kurie bus gaminami ir parduodami“, – dėlioja E. Radziukynienė ir viliasi, kad jos gaminiai bus populiarūs, nes žmonės atsigręžia į gamtą ir natūralias medžiagas.

Pirmas raminantis gyvūną, kuris leidžia gyvūnui jaustis saugiai. Kitas gyvūnui suteikia džiaugsmo ir laimės. Trečias apsauginis, skirtas šunį apsaugoti nuo erkių ir kitų parazitų. Pasak kūrėjos, kvepalų poveikis tęsiasi iki keturių valandų.

Planuojama, kad 15 ml buteliukas kainuos virš 20 eurų.

Pasak kūrėjos, kur bus prekiaujama dar neaišku, tačiau ji dalyvavo EIT FOOD projekte EWA, kurį įgyvendino skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“, kurio mentoriai skatino neapsiriboti tik Lietuvos rinka.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)