Net ir dėl pabrangusių obuolių kalta keista situacija darbo rinkoje. Ūkininkai dejuoja, kad prisikviesti žmonių sezoniniams darbams šiais laikais beveik nebeįmanoma, tad ir derliaus savikaina išauga. Panevėžio rajono žemdirbiai prasitaria dėl to jau besidairantys į užsienį.
Darbininkų neprisišaukia
Panevėžio rajone, Naujamiesčio seniūnijoje, Mariezų kaime 25-erius metus gyvuojančiame 48 ha obelyne kartais prireikia net iki 70 žmonių sezoniniams darbams. Toks įkarštis, pasak šio ūkio šeimininkų Rimanto ir Vaivos Urbonavičių, prasideda rudeniop, kai imamas obuolių derlius.
Dar bent 15-os darbininkų reikia ištisus metus vaisiams rūšiuoti. Bent dešimt pagalbininkų ūkyje praverstų, kai ateina laikas genėti vaismedžius.
Genėjimas dabar jau turėjo būti pačiame įkarštyje, bet nėra kam genėti. Ūkininkas tokių darbininkų ieško per Užimtumo tarnybą, deda darbo skelbimus, bet iki šiol dar nesulaukė nė vieno norinčiojo užsidirbti. Genėtojui Urbonavičiai mokėtų 1000 eurų neatskaičius mokesčių. Tačiau, pasak V. Urbonavičienės, ne algos dydis kaltas, kad niekas nebenori sezoninių darbų.
„Taip pat beviltiškai bandome rasti rūšiuotojų, skynėjų – skelbimas pateiktas seniai, o niekas nesikreipia. Ne pinigai čia kalti, mūsų ūkyje galima užsidirbti ir 9 eurus per valandą – argi tai mažai? Tiesiog niekas nebenori dirbti paprasto darbo“, – įsitikino ūkininkė.
Obuoliai pūva
V. Urbonavičienė prisimena, kaip ji prieš daug metų viešėdama pas vokiečių ūkininkus džiaugėsi, kad lietuviams pagalbos žemės ūkyje nestinga. Situacija pasikeitė prieš penkerius metus.
„Skinant obuolius reikia 70 žmonių, o surandame vos 10. Kažkuriais metais taip ir liko 40 proc. derliaus ant žemės, tad paskui nėra ko stebėtis, kad ir obuolių kaina auga. Jei mes juos prarandame, darbų savikaina išauga, tai ir prekė rinkoje brangsta“, – pasakoja ūkininko žmona.
Genėjimo darbai, anot jos, dabar obelyne po truputį vyksta, bet juos taip ir nebaigtus teks nutraukti balandį, nes lauks kiti darbai: sodų žemės apdirbimas, vaismedžių purškimas.
„Labai sunkiai išsiverčiame su darbo jėga. Mums ištisus metus reikia darbininkų. Užimtumo tarnyba stengiasi padėti, bet ji tik gali pasiūlyti, suvesti – jei žmogus nenorės, tai ir neis. Dažnai atsiunčia girtuoklių, tinginių“, – sako V. Urbonavičienė.
Anot jos, net ir bedarbiai dabar vengia darbo lauke.
„Šiais laikais nė vienas vaikas nebesvajoja eiti dirbti pas ūkininką, vairuoti traktorių ar panašiai. Visi nori aukštojo mokslo, tapti IT specialistais. Gal ir gerai, kad ta mūsų valstybė tokia protinga darosi, bet kas dirbs paprastus darbus? Vieną dieną kažkas vis tiek grius“, – guodžiasi vaismedžių ūkio šeimininkė.
Į jų ūkį Naujamiestyje dirbti atvažiuoja Panevėžio gyventojai. Rajono žmonės visai nesirodo – jie, V. Urbonavičienės nuomone, renkasi miesto gamyklas ir įmones.
Darbininkai ūkyje įvairiai užsibūna, kartais išeina ir vėl sugrįžta. Kartais prisistato ir grįžę emigrantai, paragavę tokio paties darbo užsienyje.
„Į sezoninius darbus užsienyje lietuviai mieliau vyksta ir dirba gal net sunkiau. Ten juos įpareigoja nemažos būsto, maisto išlaidos, dėl to tenka stengtis. O pas mus – prašyk neprašęs“, – skėsteli rankomis V. Urbonavičienė.
Kviesis užsieniečius
Obuolių augintojai iš Naujamiesčio, neprisišaukdami vietinių darbininkų, pradėjo netgi galvoti ir apie darbo jėgą iš užsienio. Pernai turėję sutartį su įdarbinimo agentūra, buvo pasikvietę lenkų. Tokie samdiniai, pasak ūkininkės, atlygį turi dalytis su agentūra, todėl geriau juos būtų įdarbinti tiesiogiai.
„Sunku dar kalbėti, bet jau mąstome apie tokį eksperimentą kviesti kitų šalių darbininkus. Kol kas mūsų netenkina tik tas ilgas biurokratizmas su trečiųjų šalių piliečiais. Jų popieriams sutvarkyti reikėtų mėnesio – per tą laiką ir obuoliai supus. O dar reikėtų pasirūpinti ir jų apgyvendinimu. Bet yra ir darbininkų iš Europos Sąjungos šalių “, – prasitaria obelyno šeimininkė.
Jos nuomone, šalies valdžia turėtų pradėti spręsti tokių darbdavių bėdas, nes šiems vis sunkiau. Netenkina ūkininkų ir žemės ūkio paslaugų kvito sistema. V. Urbonavičienės teigimu, ši tvarka atgyvenusi – už 90 darbo dienų tokiais čekiais darbininkui galima sumokėti ne daugiau kaip 1750 eurų, tačiau ūkiuose šiais laikais uždirbama daugiau.
„Mūsų ūkyje uždirbama žymiai daugiau, tad kvitų limitai jau seniai atsilikę“, – tvirtina V. Urbonavičienė.
Ji neabejoja, kad ūkininkams koją pakišo ir naujosios 200 eurų darbo paieškos išmokos.
„Toks vaizdas, kad dabar visi ima šitas išmokas ir eina dirbti nelegaliai. Mes įdarbiname tik legaliai ir nieko neturime. Valstybė ne taip situaciją mato“, – atsidūsta V. Urbonavičienė.
Ateina dėl pašalpų
Sezoninių darbų nuo kovo jau turės pasiūlyti ir Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio medelynas. Papildomų rankų čia nereikia tik sausį ir vasarį.
„Pavasarį pulsime į šiltnamius, prasidės medelių sėja. Paskui eisime ravėti, sodinti, rūšiuoti ir kitų darbų“, – vardija medelyno viršininkas Egidijus Kaluina.
Medelyne pavasarį laukia milžiniški pokyčiai – į rinką planuojama patiekti nebe 3 mln., o 12 mln. medžių sodinukų.
Čia visus metus dirba 20 nuolatinių darbuotojų, dar tiek pat prireikia pagalbos sezoniniams darbams.
E. Kaluina tikina didelių problemų dėl sezoninių darbininkų neturintis.
Anot jo, dažniausiai darbo prašosi tie patys pagalbininkai. Atlyginimas už sezoninius darbus čia didesnis nei minimalus, o galutinis uždarbis priklauso nuo įdirbio.
„Jau ir dabar žmonės skambina mums dėl darbo: iš aplink esančių gyvenviečių, net iš kitų rajonų. Daugiausia prašosi moterys“, – pasakojo E. Kaluina.
Kartais į medelyną užsuka ir Užimtumo tarnybos siunčiami pretendentai į laisvas darbo vietas.
„Per 30 savo darbo metų iš karto matau, kada žmogus nenori dirbti ir jam reikia tik mano oficialaus atsisakymo įdarbinti. Nemėgstu tokių apsimetėlių ir jiems nesirašau“, – tvirtina E. Kaluina.
Jis neabejoja, kad tokie bedarbiai dažniausiai kažkur nelegaliai dirba ir dar gauna valstybės pašalpas.
Nedarbas auga
Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento direktorė Audronė Biguzienė „Sekundei“ teigė, kad žiemą Panevėžio mieste ir rajone sezoniniams darbams pasiūlymų pasitaiko mažai. Daugiausia jų atsiranda nuo kovo mėnesio, kai prasideda žemės ūkio darbai.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų sausį visoje šalyje jau pateikti 146 sezoninio darbo pasiūlymai. Daugiausia – katilinės kūrikams, kelio darbininkams ir pagalbiniams darbuotojams. Pernai tokiu pat metu registruotos tik 37 sezoninio darbo vietos – tai yra beveik keturis kartus mažiau nei šiemet.
Nepaisant, kad darbdaviai tvirtina negalintys prisišaukti sezoninių darbininkų, nedarbas Aukštaitijos sostinėje toliau stabiliai auga. Šiuo metu nedarbo lygis Panevėžio mieste siekia 16,8 proc., prieš mėnesį buvo 15,9 proc. Panevėžio rajone darbo neturi 17 proc. darbingo amžiaus gyventojų, o prieš mėnesį tokių buvo 16,5 proc.
Citata:
„Šiais laikais nė vienas vaikas nebesvajoja eiti dirbti pas ūkininką, vairuoti traktorių ar panašiai. Visi nori aukštojo mokslo, tapti IT specialistais.“ V. Urbonavičienė
Nuotr.
Šiuo metu soduose turėtų būti pats genėjimo įkarštis, tačiau obelynų savininkai griebiasi už galvos: darbininkų neprisišaukia nė su pyragais. P. Židonio nuotr.
Nepaisant, kad darbdaviai tvirtina nesulaukiantys sezoninių darbininkų, nedarbas Aukštaitijos sostinėje toliau stabiliai auga. P. Židonio nuotr.