Jau dabar aišku, kad niūrios prognozės buvo teisingos – lietuviškų obuolių šiemet lentynose matysime gerokai mažiau. Ar tai turės įtakos jų kainai, lems didžiulė Lenkijos rinka, kasmet Lietuvos prekybos centrus užverčianti pigiais obuoliais.
Dviejų dešimčių hektarų sodą Velžio seniūnijoje turintis Paulius Speičys sako, kad šiuo metu prognozė apie derlių – kaip būrimas iš kavos tirščių.
„Su tomis prognozėmis kaip su meteorologais. Prognozuoja visai dienai lietų, o kaip švietė saulė, taip šviečia“, – tvirtina ūkininkas. Visgi, anot jo, jau dabar akivaizdu, kad lietuviškų obuolių šiemet tikrai bus gerokai mažiau, o laisvą vietą rinkoje greičiausiai užims lenkiški.
P. Speičys skaičiuoja, kad jo paties sode po visų šalnų ir sausros likęs tik koks trečdalis obuolių, o ankstyvųjų veislių ypač mažai.
Pasak jo, vėliau žydėję medžiai užmezgė daugiau vaisių, tad ankstyvų rudeninių obuolių tikimasi kiek daugiau.
„Bendras vaizdas toks, kad bus silpnai su obuoliais. O jei dar užtektinai nepalis, ir visai prastai. Obuoliai bus smulkūs, neprekiniai“, – svarsto P. Speičys.
Pradėjo skinti
Šią savaitę P. Speičio soduose jau pradėta skinti ankstyvųjų veislių obuolius. Pasak ūkininko, įprasta, kad sodininkai tokių veislių stengiasi turėti mažiau, nes didelius tokių vaisių kiekius sudėtinga realizuoti.
Šie obuoliai minkštesni, trumpiau laikosi. Rugsėjį ketinama pradėti skinti rudeninius ‘Auksio’ obuolius.
„Šiais metais jų derlius medžių viršūnėse, tai rodo, kad šalnos padarė savo“, – teigia P. Speičys.
Anot jo, didžioji dalis obuolių paprastai kaba ant žemesnių šakų. Jie būna ir didžiausi. O viršutinėse auga tik koks ketvirtadalis, geriausiu atveju, trečdalis vaisių.
Ūkininkas svarsto: jei iki rudens neiškris, šie obuoliai dideli nebus, o tokių, kad ir kaip rinkoje trūktų lietuviškų vaisių, nelabai kas nori. Nors atrodo, kad pastaruoju metu lyja kone kasdien, tačiau pažvelgus į lietmatį, pasak P. Speičio, akivaizdu, jog drėgmės labai trūksta.
„Kiek girdžiu, vidurio Lietuvoje smarkiau lyja. Pas mus pastaruoju metu lietus praeina vis šonu. Drėgmės labai reikia, žemė stipriai išdžiūvusi“, – guodžiasi sodo šeimininkas.
Anot jo, dėl tokios sausros šiemet obelys linkusios labiau atsikratyti vaisių – nebegali jų visų užauginti.
Čiaudi visa Europa
P. Speičio teigimu, lietuviškų obuolių kainas reguliuoja Lenkijos rinka, nesvarbu, kiek Lietuvoje yra tų vaisių.
Ūkininkas teigia girdėjęs, kad didžiulius sodus aplink Varšuvą irgi paveikė pavasarinės šalnos, tačiau šalis – labai didelė ir tokiame plote užauga daug obuolių.
Anot sodininko, Lenkijos konkurenciją jaučia ne vien Lietuvos sodininkai.
„Lenkai dalį savo obuolių parduodavo į Rusiją. Bet ES pritaikė sankcijas, Rusija padarė atgalines sankcijas maisto produktams, ir eksportas pradėjo strigti. Dabar nuo tų lenkiškų obuolių čiaudi visa Europa“, – sako P. Speičys.
Visgi, tvirtina ūkininkas, Vakarų Europos pirkėjas išauklėtas – pirmiausia perka vietinę produkciją.
„Žino, kad tada ir pinigai lieka šalyje, ir vietinė ekonomika skatinama. Lietuvoje tokio supratimo nėra. Mūsų pirkėjams svarbiausia mažesnė kaina“, – mano obuolių augintojas.
Vis dėlto atvežtinių obuolių žemesnė kaina, ūkininko nuomone, irgi turi dvi puses. Tokiems obuoliams taikomos ilgo laikymo technologijos, tad vaisiai ilgai stovi, gerai atrodo, bet skonis – ne toks. Vietiniai sodininkai tokių technologijų nenaudoja.
„Kad ir kiek kas aiškintų, jog nėra skirtumo tarp atvežtinio ir vietinio obuolio, bet jis yra“, – tvirtina P. Speičys.
Kainas diktuos Lenkija
Pasvalio rajone sodų plantacijas turinčios „Naradavos“ bendrovės direktorius Saulius Palijanskas prognozuoja šįmet priskinti net 70–80 proc. mažiau obuolių nei pernai. Bendrovė irgi jau pradėjo skinti vasarinius obuolius.
„Skinti pradėjome savaite ar pusantros anksčiau nei pernai“, – pastebi vadovas. S. Palijansko teigimu, labiausiai obuolių derlių paveikė ilgos pavasarinės šalnos. Įtakos kai kurioms veislėms turėjo ir sausra.
„Gal viename regione bus daugiau obuolių, kitame – mažiau, bet per visą Lietuvą turėsime gerokai mažiau lietuviškų obuolių“, – sako S. Palijanskas. Jis irgi tvirtina, kad vietinių obuolių kaina priklausys nuo lenkiškų.
„Lenkai – dideli konkurentai. Mes negalime turėti įtaką kainoms. Jei pasiūlysime brangiau, niekas mūsiškių nepirks“, – teigia vadovas. Anot jo, nors skirtinguose Lenkijos regionuose sodai derėjo nevienodai, tačiau bendras šios šalies obuolių derlius visą laiką nemažas.
Anot jo, nors skirtinguose Lenkijos regionuose sodai derėjo nevienodai, tačiau bendras šios šalies obuolių derlius visą laiką nemažas.
S. Palijansko teigimu, Lietuvos sodininkams keleri pastarieji metai buvo nelengvi ir šiuo metu gyvenama iš inercijos, ūkiai jau svarsto apie taupymo režimą. Šiemet sodininkai prašė ir valstybės paramos, tačiau kol kas atsakymo negavo.
Šiemet sodininkai prašė ir valstybės paramos, tačiau kol kas atsakymo negavo.
„Tikimės, kad pragyvensime tą sunkmetį, bet jie jau labai dažni Lietuvoje: ir bendroje šalies situacijoje, ir sodininkystėje“, – atsidūsta S. Palijanskas. Anykščių krašte, kur sodus mažiau paveikė šalnos, situacija kiek geresnė.
„Ažuožerių sodų“ vadovas Jonas Janišius šiemet tikisi vidutinio derliaus. Šiuo metu ir čia jau skinami vasariniai obuoliai, tik šių veislių ūkis daug neturi. „Skinti pradėjome anksčiau nei įprastai, bet obuolių kokybė normali“, – sako J. Janišius.