Ne tik kinų, bet ir pernai Europos Sąjungą (ES) užplūdęs pigus ukrainiečių medus kelia sopulį mūsų bitininkystės sektoriui, nes lietuviškos produkcijos savikaina yra gerokai aukštesnė. Bitininkų atstovai tvirtina, kad būtina keisti ES Medaus techninį reglamentą, tuomet galėtume pabrėžti lietuviškos produkcijos kokybę.
Lietuvoje yra apie 7 tūkst. bitininkų. Kiek tiksliai per metus šalyje prisukama medaus, specialistai tik spėlioja, o oficialūs skaičiavimai rodo, kad, pavyzdžiui, pernai galėjo būti pagaminta apie 2622 arba 3700 tonų. Tokio kiekio vidaus rinkai gerokai per daug, be to, mūsų įmonės iš kitų šalių įsiveža pigesnio medaus, kurio dalį reeksportuoja.
Statistikos departamento duomenimis, 2017 metais į užsienį išvežėme 973 t, įsivežėme 1450 t medaus, o 2016 metais jo eksportas sudarė per 1580 t, importas – per 1395 t.
Laukia kainos dugno
Lietuvos medaus eksportuotojams dėl vietos po saule tapo dar sunkiau kovoti. Kenčia ir mūsų didieji bitynai, nes iš jų įmonės negali supirkti produkcijos.
„Iki šių metų kilome į viršų, o dabar – krizė. Lietuviško medaus eksportas į Vakarų Europą užsidarė: užsakovai net nesako, už kokią kainą pirktų, laukia, kol ji nukris iki dugno. Tuomet viskas ir paaiškės. Daugelis turi sandėliuose prisikrovę medaus, niekas jo neperka. Ir mes nesuperkame, nes neturime kam parduoti. Eksporto sunkmetis greitai atsiliepia ir mūsų vidaus rinkai“, – DELFI kalbėjo didmeninės prekybos įmonės „Lietuviškas medus“ direktorius Tautvydas Bloznelis.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) naujausiais duomenimis, šių metų pirmą ketvirtį medaus eksportas iš Lietuvos sudarė per 226 t, o antrąjį ketvirtį – per 49 t medaus. O pernai tuo pat metu eksportavome gerokai daugiau – atitinkamai apie 463 t ir 193 t medaus.
Pasak daugelį metų lietuviškus bitininkystės produktus eksportuojančios bendrovės „Apiproduktai“ vadovo Algirdo Žiūko, kainas diktuoja žymiai pigesnio medaus šalys, su kuriomis mums sunku konkuruoti.
„Buvome priversti atpiginti savo produkciją. Turime pakankamai daug puikaus medaus eksportui, bet mūsų kaštai yra didesni – esame šiaurinė valstybė, trumpesnis bitininkavimo sezonas. Pigiau produkciją gali parduoti ir Rumunija ar Bulgarija. Susiduriame su pasauline konkurencija. Pavyzdžiui, atvežamas iš Azijos kraštų medus yra beveik dvigubai pigesnis nei mūsų. O per pastaruosius dvejus metus į ES daug pigaus medaus privežė Ukraina, tai padarė didžiulę įtaką kainai. Tenka konkuruoti su Argentinos, Peru ar Meksikos produkcija“, – DELFI aiškino jis.
Kaip tvirtinama, jeigu anksčiau, priklausomai nuo rūšies, mūsų eksportuotojai medų galėjo parduoti po maždaug 2,8–3 eurus už kilogramą, dabar jį teko atpiginti apie 50 centų.
Priversti žvelgti į Japoniją
Susiklosčius tokiai sunkiai situacijai ES rinkoje bendrovė „Lietuviškas medus“ nukreipė žvilgsnį net į Japoniją. Vis tik T. Bloznelis pabrėžė, kad dėl eksporto galimybių bus aiškiau tik maždaug po dviejų savaičių, kai japonai atsiųs atsakymą, ar jiems tinka lietuviška produkcija.
A. Žiūko pastebėjimu, akivaizdu, kad potencialiausios mūsų rinkos yra daug arčiau: „Štai Vokietija labai daug vartoja medaus, bet jo pasigamina tik apie 20 proc. Mums pakaktų vien šios šalies vartotojų. Turime labai kokybišką produktą, bet šiandien į tai nėra atsižvelgiama.“
Statistikos departamento duomenimis, 2016 metais į vieną pagrindinių eksporto rinkų – Vokietiją importavome per 355 t lietuviško medaus už 1137 tūkst. eurų, 2017 metais – beveik 187 t už apie 576 tūkst. eurų, o šiemet iki liepos mėnesio per 90 t beveik už 300 tūkst. eurų. Lietuviai medų taip pat eksportuoja į Estiją, Lenkiją, Latviją, Prancūziją ir kt.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) analizė rodo, kad 2017 metais į užsienį išvežta 21 proc., o 2016 metais – 36 proc. Lietuvoje išsukto medaus.
Pagelbėtų reglamento keitimas
Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) prezidentas prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius įsitikinęs, kad mūsų geresnis medus yra nuvertinamas, nes esame iš Rytų, o ne Vakarų Europos. Jo nuomone, lietuviškos produkcijos privalumus rinkoje galima būtų išryškinti, o tuomet lengviau konkuruotume su savo aukšta kokybe, jei būtų pakeistas ES Medaus techninis reglamentas – dabar jo plačios „žirklės“ leidžia lengvai įsivežti kinišką ar ukrainietišką medų.
„Įvairių regionų medus labai skiriasi. Medaus techninio reglamento keitimo klausimas sprendžiamas jau apie dešimtmetį, bet Europos Parlamente procesai vyksta lėtai, yra daug interesų. Pagrindinis uždavinys – surasti būdą, kad būtų atskirtos valstybių grupės, jose gaminamas medus turėtų būti sugrupuotas pagal kokybinius bei kiekybinius kriterijus, pagal kuriuos sau tinkamiausią produkciją galėtų atsirinkti pirkėjas. Esame už sąžiningą laisvą prekybą ir tikslų vartotojo informavimą“, – DELFI dėstė A. Skirkevičius.
Anot jo, pavyzdžiui, nuodingo junginio hidroksimetilfurfurolo, atsirandančio skylant gliukozei ir fruktozei, lietuviškame meduje praktiškai nėra – nebent vienas kitas procentas, o kitų kraštų medaus kilograme jo gali būti per 40–60 mg. LBS prezidentas pabrėžė, kad būtina kelti pirkėjų raštingumą, nes daugeliui iš jų medus yra tik saldus produktas.
Bendrovės „Apiproduktai“ vadovas taip pat mano, kad Medaus techninio reglamento pakeitimas duotų naudos, nes dabar teisinė bazė palanki ES importui iš pigaus medaus šalių.
„ES reikia griežtesnių reikalavimų medaus produkcijai, būtina nurodyti šalį, maišymą ir kt. Pirkėjui atsirastų daugiau aiškumo, europiečiai kokybę labai vertina. Tai būtų svarbu ir Lietuvos rinkai. Ar norėtumėte pirkti produktą, jei būtų nurodyta, kad tai kurių nors Europos ir Azijos šalių medaus mišinys? Skiriasi produkcijos charakteristikos bei šalių augalai, kartais jie gali būti modifikuoti, skiriasi chemikalų žemdirbystėje naudojimas ir kt.“, – svarstė A. Žiūkas.
Bendrovės „Lietuviškas medus“ direktorius skeptiškai žiūri į Medaus techninio reglamento keitimo naudą: „Situacija galbūt pagerėtų, jei būtų grąžinti muitai ukrainiečių medui.“
Medaus nepritrūksime
A. Skirkevičius mano, kad sudėtingą situaciją mūsų medaus sektoriui pavyks išgyventi. Jis priminė, kad Lietuvoje vyrauja vidutinio dydžio bitynai.
„Norint iš bityno pragyventi reikia laikyti ne mažiau 150 bičių šeimų, o tokių bitininkų šalyje yra mažai. Dažniausiai laikoma po 20–50 bičių šeimų. Toks bitynas yra tik viena iš sudedamųjų ūkio smulkių dalių. Išgyvenome iki šiol, bitininkai paprastai turi geležinės kantrybės, reikia būti ir lankstiems“, – sakė jis.
Pasak LAEI Produktų rinkotyros skyriaus tyrėjos Deivos Mikelionytės, nors sektorius šiuo metu susiduria su medaus pertekliumi ir realizacijos sunkumais, gamtos išbandymais, iš esmės nėra kritinėje situacijoje, kuri ateityje lemtų lietuviško medaus trūkumą.
„Statistiniai duomenys rodo, kad medaus gamyba, palyginti su 2010 metais, pernai išaugo 49 proc. Šiemet bitininkai medaus išsuko daugiau, jį sunkiau realizuoti. Atrodytų, kad tokioje situacijoje jis turėtų pigti. Aišku, tai ilgai negendantis produktas, kurį galima išlaikyti kokybišką ir keletą metų“, – DELFI sakė ji.
ŽŪIKVC duomenimis, turguose rugsėjį medaus kilogramas vidutiniškai kainavo 5,9 euro – apie 13 proc. pigiau nei lygiai prieš metus.