Vien iš verslo negyvensi
Lazdijų raj. ūkininkaujantis Vilius Rudinskas neslepia, kad jam buvo šokas, kai sužinojo, kad paramos negaus, nes jis ypatingai daug dėmesio skiria pašarams ir dėl pieno kokybė jam mokamas 41 euro centas. Už bazinį 29 ct. Žmogus 20 hektarų laiko 21 melžiama karvė, kartu su prieaugliu 48 raguočiai. Nors žemės nederlingos, tačiau pajamos iš hektaro kartu su gyvulininkyste siekia 5 tūkst. eurų, – keletą kartų daugiau nei šalies vidurkis.
„Skaudu ne todėl, kad negavau, o todėl, kad kiti mano lygio ūkiai gavo, nors įdėjo kur kas mažiau pastangų ir darbo, jų pienas „liesas“ ir su visais priedais neperkopia 35 ct. už kilogramą. Aš stengiuosi iš savo ūkio išspausti viską, ką galiu, nes valdomas plotas mažas. Pieną parduodu nedidelei pieninei“, – aiškina ūkininkas.
Delfi atsiųstame Žemės ūkio ministerijos atsakyme ūkininkui nieko paguodžiančio nėra:
„Pagal Nacionalinės pagalbos pieno gamintojams teikimo taisykles, vienas iš reikalavimų paramai gauti yra tas, kad vidutinė 2023 m. vasario–kovo mėnesių natūralaus žalio pieno supirkimo kaina buvo ne didesnė kaip 35 ct už kilogramą (duomenys apie VĮ Žemės ūkio duomenų centre registruotų pieno supirkėjų sumokėtą pieno kainą kiekvienam pieno gamintojui imami iš Pieno apskaitos informacinės sistemos).
Atsižvelgiant į tai, kad ministerija turi ribotus finansinius išteklius, nustatant paramos kriterijus buvo siekiama kuo efektyviau panaudoti turimas lėšas ir remti tik tuos pieno gamintojus, kurie už parduotą pieną gavo nepadengiančią savikainos natūralaus pieno kainą. Pagal ŽŪM turimus duomenis, pieno gamybos savikaina sudaro vidutiniškai 0,35 ct už kg natūralaus pieno, taigi nustatant šį kriterijų buvo atsižvelgiama į visas realiai pieno gamintojo gautas pajamas už parduotą pieną.
Pagal šiuo metu galiojančias taisykles, jokių išimčių dėl skirtingo gyvulių šėrimo nėra numatyta.“
Išspaudžia ką gali
V. Rudinskas pasakoja ir kaip jam tiek pavyksta išspausti iš mažo ūkio. Žolę pjauna keturis kartus, nes tiesioginių išmokų gauna mažai. Tai nėra pajamų šaltinis, taip jam pavyko pasiekti praktiškai 5 tūkst. eurų iš hektaro. Karvės laikomos tvarte, nes taip taupiau. Be to, dar turi šiek tiek pašarų rezervo iš tų laikų, kai turėjo daugiau žemės.
„Kreipiausi dėl technikos atnaujinimo, tačiau nedavė, pirkau iš savo lėšų. Iki šiol moku paskolą. Negausiu ir toliau technikos atnaujinimui, nes atsakymas paprastas „jei ūkio plėtros nėra, nieko negausi“. Krautuvą, kurio verkiant reikia, pirksiu iš savo lėšų. O paramą gaus tie, kurie ūkininkauja atmestinai ir gyvena realiai iš išmokų“, – aiškina V. Rudinskas ir sako, kad parama naudojosi kol tvarka buvo paprastesnė. Ji neviršijo vienų metų pajamų, nors kiti, ūkininkaujantys praktiškai tik popieriuje, nuolat perka naują techniką.
Ūkyje dirba kartus su žmona. Abu oficialiai įdarbinti. Iš 20 ha gaunamų pajamų per metus sumoka 7500 eurų mokesčių.
„Esu vienas iš pirmųjų ūkininkų Lazdijų raj. Turėjau virš 40 ha žemės, tačiau kitą plotą nuomavausi, turėjau virš 100 raguočių, tačiau suprastėjo sveikata ir pamačiau, kad nebesugebu tokio galvijų kiekio išlaikyti“, – dėsto V. Rudinskas ir sako, kad 2022 m. kai buvo kainų pakilimas už neperskaičiuotą pieną gavo 38 ct., o didieji ūkiai, kurie pardavinėjo virš tonos per dieną, 48 ct. Tokio dydžio ūkiui kaip jo, tai 16 tūkst. eurų mažesnės pajamos per metus.
„Jei stengiesi, tave apkrauna viskuo, kuo galima, o kai kurie mano pažįstami, kurie valdo už mane 5-6 kartus žemės gauna daug neapmokestinamų tiesioginių išmokų, neleidžia lėšų gyvuliams, trąšoms ir iš to gyvena. Tokie ūkiai kaip mano neremiami“, – skirtumus aiškina V. Rudinskas ir sako, kad jam 4 tūkst. eurų per metus „kainuos“ išmokų sistemos pakeitimas, kai nebemokama už pieninius bulius ir kita su gyvulininkyste susijusi parama. Ūkininkas sako, kad pieninių bulių dideli ūkiai neaugina, tuo, kaip papildomų pajamų šaltiniu užsiima mažieji.
Už plėtrą papildomi balai
Žemės ūkio ministerija sako, kad privalomo reikalavimo plėsti ūkį jei siekiama paramos nėra, tačiau už tai skiriami papildomi balai:
„Parama ūkiams modernizuoti teikiama pagal 2014–2020 m. KPP veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Parama teikiama, jeigu žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte yra ne mažesnis kaip 8 000 Eur. Pareiškėjas žemės ūkio veikla turi užsiimti ne mažiau kaip 1 metus ir pajamos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio pajamų. Taip pat reikia atitikti ir kitas veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse nustatytas sąlygas ir reikalavimus. Privalomo reikalavimo didinti gamybą nėra, tačiau pareiškėjo projektui suteikiami atrankos balai, jei pareiškėjas savanoriškai įsipareigoja didinti gamybą.
Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ pareiškėjas ūkiui modernizuoti gali kreiptis paramos, jei valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra ne mažesnis kaip 30 001 Eur.
Kai pareiškėjo valdos dydis yra ne mažesnis kaip 16 000 Eur ir ne didesnis kaip 30 000 Eur, paramos gali kreiptis pagal SP intervencinę priemonę „Smulkių–vidutinių ūkių plėtra“.
Nurodytose SP intervencinėse priemonėse privalomas reikalavimas didinti gamybą nenustatytas. Už savanorišką įsipareigojimą didinti gamybos apimtis projektui suteikiami atrankos balai.
Žemės ūkio ministerija, teikdama socialiniams partneriams pasiūlymus dėl būsimo laikotarpio susietos paramos, vadovavosi mokslininkų rekomendacijomis. Jie rėmėsi susietos paramos tikslingumu, su šalies apsirūpinimu (sub)sektoriaus produkcija vidaus reikmėms sietinais kriterijais, (sub)sektoriaus plotų/gyvulių skaičiaus pokyčiu (vidutiniškai per pastaruosius 5 metus), (sub)sektoriaus svarba šalies perdirbimo pramonei ir kt.
Atsižvelgiant į tai, kad maksimalus susietos paramos finansavimas šiame laikotarpyje yra 13 + 2 proc., iš kurių 2 proc. turi būti skirti baltyminių augalų auginimui, o naujame laikotarpyje Europos Komisija siūlo mažinti finansavimą iki 10+2 proc., visiems sektoriams paremti lėšų gali pritrūkti. Mokslininkai, pagal minėtus kriterijus prioretizuodami sektorius nustatė, kad didžiausios paramos turi sulaukti pieninių karvių sektorius. Atsižvelgiant į tai, kad paskutiniu metu Lietuva naudojo maksimalų 13+2 proc. finansavimą susietajai paramai, vieno sektoriaus rėmimo susietąja parama didinimas nulemia kito ar kelių kitų sektoriaus rėmimo susietąja parama mažinimą ar nutraukimą.
Vienas iš tokių sektorių, kuriam numatyta nutraukti paramą, buvo pieninių bulių sektorius. Remiantis mokslininkų įžvalgomis, pieninių veislių buliai Lietuvoje tradiciškai naudojami mėsos gamybai. Nors šių bulių mėsos savikaina šiek tiek mažesnė, tačiau kokybė bei supirkimo kaina žymiai mažesnė negu mėsinių. Tai nulemia, kad sąnaudos dažnai viršija vertę. Atsižvelgiant į tai, kad auginant mėsinių veislių gyvūnus užtikrinama aukštesnė mėsos kokybė, ir į tai, kad finansinis susietosios paramos lygis yra ribotas, buvo nuspręsta koncentruoti paramą pieno sektoriui labiau remiant pienines karves, o mėsos sektoriui – tuo pačiu lygiu remiant mėsinius galvijus.“
Idealus pieno ūkis pagal ministeriją
Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas neseniai įvardino, kokį pieno ūkį ministerija įvardintų kaip idealų:
„Tai modernus ūkis, kuriame reikėtų kuo mažiau žmogaus darbo ir energetinė dedamoji. Iš mėšlo galima gauti šilumą, elektros energiją, perdirbtas mėšlas puiki trąša. Tokie ūkiai labai konkurencingi.
Kalbant apie idealų ūkį, tai šeimos ūkis 100-200 karvių, ne didesnis. Tokiam prižiūrėti užtenka vieno žmogaus, kuris kontroliuotų automatizuotą bandos valdymo sistemą. Automatizuotomis linijomis galima melžti, išplauti linijas. Joms didelės priežiūros nereikia. Tokios fermos yra Švedijoje, Danijoje, o fermos veikia automatiškai ir kuria papildomas pajamas šeimai. Ten dirba tik šeimos galva.
Norint augti reikia daugiau technologijų pašarų ruošimo technologijose, nes mūsų ūkininkai neišnaudoja viso tiek trąšų, tiek grūdinių kultūrų potencialo.“