„Lietuvos žemės ūkio faktinė tarša šokiruoja. Žemės ūkyje išmetama beveik ketvirtadalis Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jam priskiriama virš 95 proc. išmetamo amoniako. Lietuvoje daugiau nei 40 proc. vandens telkinių dėl žemės ūkio taršos yra blogos būklės. Sektorius, sukuriantis apie 5 proc. bendrojo vidaus produkto, daro neproporcingą žalą aplinkai ir klimatui“, – pristatymo metu kalbėjo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Jis pabrėžė, kad būtina imtis veiksmų, mažinančių žemės ūkio sektoriaus neigiamą poveikį aplinkai ir tai daryti solidariai su kitais ekonomikos sektoriais.
Ataskaitoje siūloma keisti Lietuvos klimato tikslus – pasiekti poveikio klimatui neutralumą dar 2040 m.
„Dalis Europos Sąjungos valstybių jau yra užsibrėžusios plataus užmojo tikslus. Pavyzdžiui, Suomija tikisi tapti klimatui neutralia šalimi 2035 m., Austrija – 2040 m. Net didžiausia Europos ekonomika – Vokietija – tą planuoja padaryti 2045 m.“, – pasakojo Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama būtinybė laikytis pradinių strategijos „nuo ūkio iki stalo“ tikslų ir dar 2030 m. pasiekti, kad žemės ūkyje būtų naudojama 50 proc. mažiau pesticidų, 20 proc. mažiau mineralinių trąšų. Taip pat ataskaitos autoriai ragina sudaryti tokias sąlygas, kad Lietuvoje atsirastų bent 25 proc. ekologinių ūkių..
„Neseniai Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba pranešė, kad Žemėje pirmą kartą metus laiko vyravo 1,5 °C aukštesnė temperatūra nei ikiindustriniu laikotarpiu. Tai yra labai rimtas signalas viso pasaulio vyriausybėms imtis ryžtingesnių veiksmų. Tai nuolat pabrėžia tiek Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos mokslininkai, tiek Jungtinės Tautos“, – teigė D. Tracevičius.
Pasak jo, siekis Lietuvai tapti klimatui neutralia šalimi dar 2040 m. leistų prisidėti prie to, kad matytume mažiau ekstremalių orų reiškinių, tokių kaip viesulas praūžęs praėjusią savaitę.
Nevyriausybinės organizacijos ataskaitoje pateikė penkiolika įvairių rekomendacijų, kurios padėtų Lietuvos žemės ūkiui tapti tvaresniu ir labiau tausojančiu aplinką. Pabrėžiama, kad visų pirma reikalingi pokyčiai reguliacinėje aplinkoje. Raginama pagaliau priimti dirvožemio įstatymą, kad būtų apsaugotas jau reikšmingai kai kuriuose rajonuose pradėjęs nuo erozijos irti dirvožemis. Be to, pasigendama platesnio socialinių partnerių, pvz., nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų, įtraukimo sprendžiant klausimus, susijusius su ūkininkams taikomais bendros žemė ūkio politikos reikalavimais.
Nevyriausybinės organizacijos taip pat ragina įgyvendinti žemės ūkio finansavimo reformą – riboti paramą stambiems ūkiams, padidinti išmokas ekologiniams ūkiams, apmokestinti CO₂ išmetimus, remti žemės ūkio technikos dekarbonizaciją, skatinti pelkininkystę, valstybinėje žemėje leisti tik ekologinį ūkininkavimą.
Rekomenduojama keisti bazinių išmokų mokėjimą, apsiribojant 66 tūkst. eurų vienam ūkiui be jokių išskaitų. Tokia reforma jau yra sėkmingai vykdoma Airijoje – didinamos išmokos smulkiems ir vidutiniams šeimos ūkiams.
Pasak D. Tracevičiaus, įgyvendinus bent dalį priemonių, būtų skatinama ūkininkauti ekologiškai. Deja, dabar yra susidariusi situacija, kad daugiausia pajamų atneša „chemizuotas“ ūkis, o taip, anot jo, neturėtų būti. Atvirkščiai, daug cheminių trąšų naudojantys ūkiai turėtų padengti bent dalį savo sukuriamo neigiamo poveikio aplinkai ir už tas surinktas lėšas būtų galima finansuoti tvariau veiklą vykdančius ūkius
Nevyriausybinės organizacijos, pristačiusios ataskaitą Seime, tikisi, kad šias rekomendacijas partijos įtrauks į savo rinkimų programas.
