Šia parama nepatenkinti visi – nuo ūkininkų iki perdirbėjų bei politikų. Pavyzdžiui, Lietuvai skirta 978 tonų sūrių kvota, nors, neoficialiai duomenimis, reikėtų bent 17 kartų daugiau. Įkainiai ir reikalavimai tokie, kad kai kuriais atvejais net neverta kreiptis, kad įmonė dalyvautų šioje programoje. Finansiškai tai neapsimokės. Apie ūkininkų protestą galite paskaityti čia.
Problema, kad ši parama pakankamai simboliška, nes EK siūlo žemdirbius daugiau remti iš vietinių biudžetų ir čia Lietuvai jau tektų konkuruoti remiant saviškius su tokiomis šalimis kaip Vokietija, kuri vienos žemės žemdirbiams gali skirti milijardus eurų.
„Blogiausia kad EK nieko daugiau nesiūlo. Padaryta tik tiek, kiek dabar. Nėra krypčių ar naujų paramos schemų, jie kalba tik apie naują finansinį laikotarpį ir ten būsiančias programas. Tačiau mums reikia išgyventi dabar. Mes net pasiūlėme EK, kad jei reikia galime jiems padėti suformuluoti paramų visos Europos žemės ūkiui gaires. Mes jiems nuolat kalbame ko mums reikia“, – kas vyksta Briuselio koridoriuose Delfi pasakoja žemės ūkio ministras Andrius Palionis ir sako, kad su šia viena schema visos ES neišgelbės.
Visos šalys skirtingos ir turi savų interesų bei savą specifiką. Reikia panašių schemų paketo, kad būtų galima kiekvienam rinktis tai, kas jam palankiausia. Skirtingai nuo Rusijos krizės, kai vieni produktai pigo ir prarado paklausą, kiti brango ir buvo galima rinktis naujas kryptis. Dabar kompensuoti praradimų nėra kur. Nors galbūt būtų galima pagalbai mesti tiesioginių išmokų pinigus.
Ministras tikina, kad žiūrint į tai, kas vyksta pasaulyje aiškiai matome, jog maisto produktų paklausa augs, perspektyvos geros, bet reikia išgyventi šį sunkų laikotarpį. Mums reikia išsaugoti savo gamybos potencialą ir tai galbūt netgi būtų galimybė išsikovoti naujas rinkas, ne tik Lietuvai, bet ir ES.
„Pasaugojimas viena iš ES priemonių, kai apmokamas produktų laikymas sandėliuose kol jie bus realizuojami. Tai labai silpna pagalbos priemonė, nes ta suma, kuri skiriama, net nepadengia pačio sandėliavimo sąnaudų. Pavyzdžiui, lieso pieno milteliams skiriama 5,11 euro už toną ir 0,13 eurų u- kiekvieną dieną.. Per mėnesį maždaug 9 eurai, nors pati pieno miltelių tona rinkoje kainuoja 1800 eurų. Kitiems produktams, kuriems reikia specialaus temperatūrinio režimo, ši suma nepadengs net elektros sąnaudų“, – aiškina Egidijus Simonis, „Pieno centro“, jungiančio didžiausius perdirbėjus, direktorius.
Jis primena, kad šia paslauga įmonės naudojosi tik per Rusijos embargą, kai staiga dingo rinkos, kad gautų bent kažkiek pajamų. Tačiau tokioje situacija kaip dabar ji neįdomi. Nebent kaip Italai, kurie mokėjo už šią paslaugą įmonėms, kol sūriai bręsdavo.
Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius sako, kad pasaugojimas nieko neišsprendžia. Tai uždelsto veikimo bomba – produktus vis tiek reikės parduoti ir perdirbėjai tai padarys mušdami kainas visoje rinkoje ir mažindami supirkimo kainas.
„Reikia kalbėti apie bendrą valstybės rezervą, kur būtų kaupiamos produktų atsargos. Tai leistų sumažinti spaudimą rinkai. Šalis turi pagaliau apsispręsti, reikia jai žemės ūkio ar nereikia“, – aiškina asociacijos vadovas.
J. Sviderskis sako, kad šiandien pienas vežamas iš Latvijos, Estijos, riebalai iš Vokietijos. Bendros strategijos nėra. Mes jau planavome, kad gaminsime dvigubai daugiau – 3 mln. tonų – pieno per metus. Jei tai būtų įgyvendinta, sektorius tiesiog uždustų.
„Žmonėms vieną kartą reikia pasakyti reikia šaliai žemės ūkio ar ne“, – emocingai kalba asociacijos vadovas.
ES parama pasaugojimui
Europos Komisija patvirtino reglamentus, pagal kuriuos bus teikiama parama privačiam sviesto, nugriebto pieno miltelių, sūrių ir jautienos sandėliavimui, taip siekiant sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį pieno ir jautienos produktų rinkai. Paraiškos paramai gauti gali būti teikiamos jau nuo š. m. gegužės 7 d., paskutinė pateikimo diena – š. m. birželio 30 d., rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime.
Privatus sandėliavimas yra skirtas rinkai stabilizuoti – produkcijos pasiūlai rinkoje sumažinti ir taip netiesiogiai palaikyti gamintojų pajamas. Produktai laikinai išimami iš rinkos, saugomi nustatytą laikotarpį, o šiam laikotarpiui pasibaigus – realizuojami.
Parama nugriebto pieno miltelių privačiam saugojimui bus 5,11 Eur už toną pastovioms saugojimo išlaidoms padengti ir 0,13 Eur už toną už saugojimo dieną, o parama privačiam sviesto saugojimui – 9,83 Eur už toną pastovioms saugojimo išlaidoms padengti ir 0,43 Eur už saugojimo dieną. Minėtųjų produktų saugojimo periodas – 90–180 dienų.
Parama sūriams – 15,57 Eur už toną sandėliuojamo produkto pastovioms išlaidoms ir 0,40 Eur už toną už sandėliuojamo produkto saugojimo dieną. Saugojimo periodas sūriams – 60-180 dienų. Reglamente Lietuvai nustatyta 978 t sūrių kvota, kurią ŽŪM paskirstys įmonėms.
Parama privačiam jautienos sandėliavimui skiriama už tam tikrą šviežios ar atšaldytos 8 mėn. arba vyresnių galvijų mėsos saugojimą. Jautienos, už kurią gali būti skiriama parama, sąrašas pateiktas ES reglamente. Parama gali būti skiriama tik tada, jei sandėliavimo laikotarpis trunka 90, 120 arba 150 dienų. Paramos dydžiai atitinkamai 1008, 1033 ir 1058 Eur už toną saugomo produkto per visą saugojimo laikotarpį.
Nugriebto pieno milteliams, sviestui ir jautienai kvotos nenustatytos, tačiau Europos Komisija nuolat stebės kiekius, dėl kurių bus teikiamos paraiškos. Pasiekus šiai ES paramai numatytus lėšų limitus, priemonės gali būti bet kada sustabdytos.
Privataus sandėliavimo paramos schemas administruoja VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.