Tokia paradoksali „kainodara“ pienininkus varo į neviltį - nemažai jų parduoda savo melžiamas karves lenkams.
Keistos kainos
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šių metų birželį už litrą pieno supirkėjai ūkininkams mokėjo apie 27 euro centus. Tiek gaudavo stambesni pieno tiekėjai, turintys ne mažiau kaip kelias dešimtis karvių.
Tik kelias karves auginantys žmonės dažniausiai negauna nei tiek. Pavyzdžiui, 4 karves Raseinių rajone turinčiai moteriai supirkėjai už litrą pieno moka 19 euro centų. Už tokią sumą parduotuvėje ji galėtų nusipirkti tik maždaug stiklinę vandens.
Kad tai yra pribloškiančiai atrodanti tiesa, galima įsitikinti pasidomėjus paprasto (ne mineralinio) vandens kainomis prekybos centruose. Pavyzdžiui 0,75 litro stalo vandens kainuoja 64 euro centai, 0,5 litro šaltinio vandens – 38 euro centai.
Jaučiasi išnaudojami
Su žurnalistu kalbėję kelių didesnių pieno ūkių savininkai atkreipė dėmesį, kad sąnaudos pieno gamybai yra milžiniškos.
„Pieno juk nepumpuoji kaip vandens iš gręžinio. Karves reikia net tik melžti, bet šerti, duoti joms vitaminų, kai kurias gydyti, kuopti tvartus, nuolat atnaujinti įrangą ir patalpas, pastatus. Karvių augintojai neturi savaitgalių. Tai vergiškas darbas. Gal todėl ir vergiški pinigai mokami“, - karčiai juokavo pieno ūkio savininkas.
Raseinių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Rimas Gunevičius patvirtino, kad panašaus pobūdžio ūkininkų skundai yra dažni.
„Jau seniai Lietuvoje vanduo brangesnis už pieną. Ne kartą streikavome, bet esminių rezultatų nepavyko pasiekti. Mažiausios pieno kainos buvo prieš metus kitus.
Ūkininkų raginama tuometinė Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pasistengė, kad už litrą būtų primesta po kelis centus. Bet tai ką primetė vyriausybė, paėmė perdirbėjai.
Juk jiems reikia ir naujų automobilių, ir sraigtasparnių, ir vilų“,- ironizavo Raseinių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Ūkį parduos
R. Gunevičius tvirtino, kad netrukus parduos savo karvių ūkį ir imsis perspektyvesnės šakos – augins grūdines kultūras.
„Visi aplinkui karvių atsisako ir jas labai noriai superka lenkai. Veršiukų nebeauginu, bet parduodu – jie gabenami į Izraelį“, - atkreipė dėmesį R. Gunevičius.
Pasak jo, melžiamas karves supirkinėjantys lenkai trina rankomis ir perka net ir šienainio rulonus.
„Karves parduodantys ūkininkai pasikalba su lenkais, pasiskundžia situacija. Lenkai sako, kad visos bėdos dėl godumo. Atseit, pas juos perdirbėjai tenkinasi daug mažesniu pelnu ir nėra tokie savanaudžiai“, - sakė Raseinių rajono ūkininkų sąjungos vadovas.
Nerodė noro šnekėtis
Pieno perdirbėjai nerodė noro su žurnalistu kalbėtis apie pieno supirkimo kainas.
„Žinokite, daug kas atostogauja, mes neturime atstovo spaudai. Direktoriaus nėra, niekas nekalbės“, - sakė internete nurodytu „Pieno žvaigždžių“ telefono numeriu atsiliepusi moteris.
„Žemaitijos pieno“ atstovė patarė skambinti į Telšius. Jos duotu telefono numeriu atsiliepusi darbuotoja apgailestavo: „Atstovo spaudai nėra, neturiu jus su kuo sujungti“.