Mažųjų pieno ūkių galą pranašauja ir specialistai. Tačiau pieno perdirbėjai ramina: panaši situacija visoje Europoje ir esą ūkininkams labai neskaudės.
Visą gyvenimą ūkininkaujanti Laima „užgyveno“ 120 karvių. Dabar tai šeimos verslas, kuriame jie sukasi kartu su vyru ir sūnumi.
„Mūsų kelyje buvo visko. Taip pat ir labai mažų kainų. Tačiau dabar ūkis išgyvena sunkius laikus, o mus pasiekė žinia apie mažinamas kainas. Apie tai iš anksto nebuvome informuoti, nes mėnesį perdirbėjai su mumis nebendravo“, – sako Laima.
Pieno perdirbėjų laiškai jau pasklido feisbuko platybėse. Kainas keičia visi didieji supirkėjai.
„Dabar, kai toks momentas, kai žmonės dėl kylančių kainų ant išprotėjimo ribos, gauname tokį pranešimą. Tikrąja to žodžio prasme, smegenys sprogo“, – emocingai aiškina Renata Vilimienė, Vidutinių pieno ūkių asociacijos narė.
Specialistai nesistebi. Anot jų pieno gamintojai, ypatingai mažieji ūkiai, iš kurių žaliava buvo perkama pigiau nei savikaina.
„Mažiesiems ūkiams nėra ko laukti, gero nebus. Jie pagerėjimo ir nesulauks. Stambieji gyvena visai neblogai“, – analizuoja Arūnas Vizickas, „Pricer LT“ vadovas.
R. Vilimienė sako, kad ūkininkai susigūžė ir laukia, bes baisu galvoti apie ateitį.
Ūkininkai įsitikinę, kad kylant perdirbimo savikainai, įmonės papildomas sąnaudas tiesiog perkelia ant jų pečių.
„Kylančios energetinių išteklių kainos veikia tiek įmones, tiek ir žemdirbius. Tačiau tai nėra pagrindinė priežastis, dėl ko keičiasi kainos. Vasaros pradžioje padėti pradėjo prastėti ir paklausa menksta“, – aiškina Dalius Trumpa, „Rokiškio sūrio“ vadovas.
Tačiau kainas stebintys specialistai sako, kad nuo per infliacinį laikotarpį būtent pieno produktai brango labiausiai, o tai neišvengiamai mažina paklausą. Žmonės vis mažiau vartoja. Vidutinė pieno kaina Lietuvoje viršijo ES vidurkį.
D. Trumpa sako, kad kol kas mažinimas nedidelis, kelių procentų. Tačiau jei padėtis nesikeis, pienininkai žada protestuoti.