Kiekvieną mėnesį spaudoje pasirodanti statistinė informacija leidžia pieno gamintojams ir perdirbėjams susiorientuoti kuriame lygyje yra jų mokama/gaunama kaina, tačiau iš esmės svarbu žinoti, kokie faktoriai lemia kainos pokyčius, rašoma „Pienas LT“ pranešime spaudai.
Matome, jog natūralių dujų kaina per nepilnus metus išaugo 249 proc., tai padarė įtaką trąšų kainoms, kurios padidėjo beveik dvigubai. Karas Ukrainoje ir trąšų bei energetikos kainos užaugino grūdų kainas rinkoje dar pavasarį. Todėl nesistebėkime, kad pieno žaliavos kainos pokytis Lietuvoje yra 78 proc. per metus. Iš paskutiniųjų vietų pagal pieno supirkimo kainą Europoje pakilome į viršutines, o vertinant stambesniųjų ūkių kainas – turbūt būtume lyderiais (išskyrus Maltą, Graikiją ir Kiprą, kuriose dėl klimato subtilybių, nėra racionalu auginti karves). Visa tai atsispindi pieno produktų kainas lentynose, kurios per metus, priklausomai nuo produktų, kilo 33-45proc.
Dėl šios priežasties maisto produktai pabrango 1/3. Kas gi atsitiko su vartotojais? Norint išlaikyti tą patį vartojimo lygį, reikia didesnio kiekio pinigų, todėl kilo atlyginimai. Vien pieno perdirbimo įmonių vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius metus išaugo apie 15 proc. Todėl bendroje sumoje – apyvartos užaugo, pelnai, tikėtina, taip pat užaugo, bet pinigų perkamoji galia sumenko.
Kaip vertinti tokius pokyčius? Akivaizdu, kad visi rinkos dalyviai yra visiškai susiję tarpusavyje. Vieno sektoriaus kainų pasikeitimas, tiesiogiai daro įtaką kitiems sektoriams. Šiandieninė Lietuvos pieno kaina ir jos augimas yra tiesiogiai susijusi su pieno ingredientų eksportu ir pieno žaliavos trūkumu Europos sąjungos lygiu.
Apibendrinant galima teigti, kad pieno kainos išlieka stabilios (perskaičiuoto pieno kaina šiek tiek kilo, o natūralaus – šiek tiek mažėjo). Nedidelis pokytis įvyko dėl karštų gamtinių sąlygų ir pieno sudėties kitimo.