Kol kas priežasčių panikai nėra. Nors ir nepasieksime rekordų, tačiau kulsime gana daug. Kitas niuansas – derliaus kokybė ir tai, kad dėl lietaus įvairūs regionai nukentėjo labai nevienodai.
„Derlingumas kol kas atrodo kiek prasčiau nei prognozuota. Rapsų nukulta apie 80 proc., o kviečių kol kas – tik apie 15 proc. Nors laukuose derlius atrodė labai didelis, tačiau tiek rapso sėklos, tiek kviečiai yra daug smulkesni nei vidutiniškai, todėl tai blogins rezultatą“, – javapjūtę vertina Karolis Šimas, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas, „Agrokoncerno grūdai“ direktorius.
K. Šimo duomenimis, kviečių kokybė kur kas prastesnė lyginant su ilgametėmis mūsų regiono tradicijomis. Tikėtina, grūdų smulkumą nulėmė užmirkimai, o grūdų proteino netekimus – trąšų trūkumas. Proteinų rodiklis krito 1,5-2 proc.
„Visą derlių jau daug metų vežame tiesiai į uostą. Taip gauname už toną apie 20 eurų daugiau nei pridavus vietiniam elevatoriui. Turime sunkvežimius, visą reikalingą infrastruktūrą, esame Žemaitijoje“, – savo strategiją įvardina Alfredas Bardauskas, kartu su trimis kolegomis javais sėjantis virš tūkstančio hektarų javų.
Visgi, pasak K. Šimo, dauguma kviečių atitinka maistiniams grūdams keliamus reikalavimus, tačiau kokybės rodiklių prastėjimas ne tik mūsų regiono bėda. Vokietijoje baltymų kiekis kviečiuose mažėjo apie 1 proc., Prancūzijoje daugiau nei 0,5 proc., Rusijoje krito 1 – 1,5 proc. Viena iš pagrindinių priežasčių – pabrangusios trąšos, ūkininkai visuose regionuose pataupė ir trąšų nepakako, kad būtų pasiekta aukštesnė kokybė.