Toks duonos, kruopų ir alaus vartotojus raminantis sprendimas sausį priimtas LŪS prezidiumo posėdyje. Savo žodį turės tarti ir kitos žemdirbių organizacijos.
Glifosatais (labiau žinomais kaip „Roundup“ ir panašiais pesticidais), ūkininkai javus purkšdavo prieš pat javapjūtę. Tai buvo reikalinga ne tiek dėl kovos su kenkėjais ir ligomis, kiek dėl to, kad tada grūdai žūdavo ir nukūlus juos reikėdavo kur kas mažiau džiovinti ir apdoroti.
Glofosatų specifika yra ta, kad jie pakankamai greitai išnyksta ir, jei patikra neatliekama iš karto po purškimo, rasti pėdsakų sudėtinga. Ypatingai išmanūs žemdirbiai taip apdorodavo net ekologiškus pasėlius.
Buvo keletas atvejų, kai iš Vokietijos grąžintos kelios Lietuvoje kultų ekologiškų grūdų partijos, nes jose rasta chemikalų.
Nori išgirsti javų augintojų nuomonę
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir jai pavaldi Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) visų pagrindinių žemdirbių savivaldos organizacijų ir kitų socialinių partnerių prašė pateikti nuomonę dėl herbicidų, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, naudojimo prieš javų kūlimą.
Dabar tai daryti leidžiama, tik reikalaujama, kad šiais herbicidais apdoroti javai būtų kuliami praėjus 10–14 dienų po nupurškimo. Taip pat pabrėžiama, kad jis turi būti naudojamas piktžolėms naikinti. Tačiau, kaip tvirtinama, kartais ūkininkai glifosatu purškia ir nepiktžolėtus pasėlius norėdami prieš derliaus nuėmimą paspartinti grūdų brandą, paankstinti pjūtį ir sumažinti grūdų džiovinimo išlaidas.
„Jeigu visi socialiniai partneriai sutartų nenaudoti glifosato, Augalininkystės tarnyba galbūt galėtų nurodyti, kad neleidžiama jo naudoti prieš derliaus nuėmimą. Tokiu atveju būtų išvengiama visuomenės kaltinimų ir ažiotažo“, – DELFI sakė ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Lisauskas.
Didelis ažiotažas dėl JAV korporacijai milžinišką pelną nešančio chemikalo „Roundup“, kurio sudėtyje yra glifosato, kilo, kai 2016 metais keliolikoje vokiško alaus rūšių buvo aptikti gana įspūdingi šios cheminės medžiagos kiekiai.
Po šio skandalo grupė žaliosios pakraipos europarlamentarų atliko šlapimo tyrimą, kurio rezultatai sukėlė tikrą šaršalą – glifosato koncentracija kai kurių politikų šlapime viršijo daugiau nei 20 kartų geriamajame vandenyje leistiną normą.
Nuimtų įtampą visuomenėje
LŪS vadovas Jonas Talmantas dar prieš prezidiumo posėdį pastebėjo, kad norint nuimti įtampą visuomenėje dėl nelemtai išgarsėjusio glifosato, esą ūkininkai purškia javus, o paskui randami jo likučiai aluje ar politikų šlapime, galima būtų iš viso atsisakyti apdoroti pasėlius prieš jų kūlimą.
„Glifosatą galima palikti tik pūdymui purkšti, kad būtų sunaikintos piktžolės. Jeigu visi sutartume daugiau nenaudoti, neliktų pagrindo visokioms interpretacijoms. Pasisakome už tai, kad vartotojai gautų sveiką maistą. Be to, glifosatas – ne panacėja, jeigu bus poreikis, atsiras kitų produktų. Nemanau, kad dėl to javų augintojai patirtų nuostolių“, – savo nuomonę DELFI išsakė augalininkystės ūkio savininkas.
J.Talmantas pastebėjo, kad pastaruoju metu stipriai sumažėjo glifosato naudojimas užaugus javams. Jo esą griebiasi tie, kurie nesuspėja laiku susitvarkyti su piktžolėmis.
„Tokiu metu purškia tie, kurie rudenį laiku nesunaikina piktžolių. Jei drėgnesnis metas, jos išsistiebia iki javų aukščio, tada tenka pasitelkti chemikalus. Bet normaliai ūkininkaujant nėra tikslo javus purkšti herbicidais, kurių sudėtyje yra glifosato. Tai tik papildomos išlaidos“, – tikino LŪS pirmininkas.
Apsinuodytų, jei išgertų vietoj limonado
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Aušrys Macijauskas laikosi priešingos nuomonės:
„Mano pozicija vienareikšmiška – glifosato galiojimas pratęstas dar 5 metams ir nereikia nieko svarstyti. Keisti taisykles vien dėl to, kad kažkam kažkas pasirodė ar pasivaideno, yra neprofesionalu ir net kenkėjiška. Normalioje valstybėje niekas nesivadovauja emocijomis ir gandais, man ši tema labai panaši į „acto garinimą“. Nėra jokių pagrįstų mokslinių tyrimų, kad glifosatas kenksmingas sveikatai. Sukeltas ažiotažas neturi nieko bendro su realybe.“
A.Macijauskas aiškino, jog glifosatas yra priskiriamas prie mažiau pavojingų augalų apsaugos priemonių, ir pridūrė, kad jeigu herbicidai naudojami laikantis nustatytų taisyklių, jie pavojaus nekelia nei žmonių sveikatai, nei aplinkai.
„Rizika yra apsinuodyti, jeigu kas nors netyčia išgertų vietoj limonado“, – DELFI pastebėjo jis.
LGAA vadovas stengėsi išsklaidyti baimes, esą javų augintojai glifosatu džiovina grūdus ir po to važiuoja jų kulti.
„Tai – pasakos. Šie herbicidai naudojami tik piktžolėms naikinti ir laikantis nustatytų terminų. Jeigu jų lauke nėra, tai nėra būtinybės ir purkšti. Grūdus džiovina tik saulė ir sausas oras, o glifosatas jokio džiovinimo efekto neduoda“, – tikino jis.
A.Macijauskas tvirtino, kad uždraudus glifosatą išaugtų augalininkų sąnaudos, o tai atsilieptų ir vartotojams, nes brangtų maisto produktai. Be to, atsisakius šių herbicidų esą tektų kur kas daugiau naudoti kitų augalų apsaugos priemonių.
„Monsanto dokumentų“ skandalas iškėlė abejonių
2017 m. gruodžio 12 d. Europos Komisija (EK) priėmė reglamentą, kuriuo atnaujintas glifosato patvirtinimas 5 metų laikotarpiui. Lietuva, kaip ir dar 17 ES valstybių, tokį sprendimą palaikė, 9 buvo prieš, o viena susilaikė.
Prieš tai Europos Parlamente (EP) virė diskusijos dėl glifosato uždraudimo. Europarlamentarai nenorėjo pritarti EK iniciatyvai pratęsti glifosato patvirtinimo galiojimą, nes neišsklaidyti nuogąstavimai dėl šios medžiagos žalingo poveikio žmonių sveikatai. O Europos piliečiai, protestuodami prieš glifosato naudojimą, surinko daugiau nei milijoną parašų.
Glifosato rizikos įvertinimo procesas ES sulaukė nemažai kritikos, nes Europos maisto saugos agentūros išvados skyrėsi nuo Jungtinių Tautų Vėžio tyrimų agentūros išvadų. Pernai spalį EP spaudos atstovų išplatintame pranešime skelbiama, kad neseniai kilęs „Monsanto dokumentų“ skandalas iškėlė abejonių dėl JAV bendrovės „Monsanto“ produktų, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, saugos tyrimų patikimumo.
EP nariai įsitikinę, kad pesticidų, kuriems naudoti siekiama gauti ES leidimą, mokslinis vertinimas turi būti grindžiamas tik „viešai paskelbtų, tos pačios srities specialistų patikrintų ir kompetentingų valdžios institucijų užsakytų nepriklausomų tyrimų rezultatais“.
Pernai nustatė 12 pažeidėjų
VAT ramina, kad Lietuvoje pažeidimai dėl glifosato nėra dažni. Pernai ši tarnyba nuo liepos iki lapkričio – derliaus nuėmimo metu – stebėjo, kaip naudojami augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra glifosato. Buvo stebimi ankštinių, varpinių kultūrų ir grikių pasėliai. Grikius purkšti glifosato turinčiais herbicidais draudžiama, o kitų kultūrų pasėliuose naudoti galima, tik, kaip jau minėta, ne vėliau, kaip iki pjūties likus 10–14 dienų.
VAT duomenimis, stebėjimo metu buvo aplankyta per pusę tūkstančio seniūnijų, apžiūrėta daugiau nei trys tūkstančiai laukų. Kai kuriuose laukuose buvo lankomasi ne po vieną kartą. Per tą laiką buvo užfiksuota 12 atvejų, kai glifosatas buvo naudojamas nesilaikant nustatytų reikalavimų. Pažeidėjai administracine tvarka buvo nubausti piniginėmis baudomis.
VAT informuoja, kad Lietuvoje profesionaliam naudojimui yra registruoti 28 herbicidai, sudėtyje turintys veikliosios medžiagos glifosato.