Nors pavasaris javams buvo sąlyginai palankus, tačiau paskutinių savaičių orai atnešė nerimo. Vien praūžusios liūtys gerokai pakenkė pasėliams. Dabar renkami duomenys, kiek gali būti reikšmingi šie nuostoliai.
Šiuo metu už maistinių kviečių toną, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos duomenimis, mokama 350 eurų, rapsų – 700 eurų. Piko metu, karo Ukrainoje pradžioje, už kviečius mokėjo 430 Eur, už rapsus virš 1000 eurų už toną. Tiesa, šios kainos biržose buvo labai trumpai.
„Mūsų Viduklės elevatorių pasiekė pirmasis šių metų derlius – daugiau kaip 12 tonų miežių. Miežių drėgmė – 20 proc. Beje, lyginant su pernai metais, pirmasis derlius į mūsų elevatorių atvyko viena diena anksčiau! Gero visiems derliaus ir beprasidedančio grūdų supirkimo sezono“, – rašoma „Agrochemos“ feisbuko paskyroje.
„Liūtis prognozes pakoreguos, renkam informaciją apie pažeistus pasėlius. Kainos, kaip ir galima buvo tikėtis, javapjūtės metu sumažės. Viskas paaiškės rugsėjo mėnesį: kiek prikūlėm ir kiek užstrigs ar neužstrigs derliaus Ukrainoje. Iki tol bus daug niekuo nepagrįstų spekuliacijų“, – sako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas.
Ukraina, kurioje sukaupta labai daug seno derliaus javų ir kurių kol kas negalima išvežti dėl karo bei uostų blokados, gali, jei pavyks išspręsti logistiką, į rinką „išmesti“ dešimtis milijonų tonų sąlyginai pigių grūdų ir numušti kainas. O seną derlių parduoti bet kokia kaina jiems būtina, nes, paprasčiausiai, nėra kur dėti naujo, kurį tuoj reikės imti. JAV net siunčia specialias mobilias saugyklas, kad būtų kur sandėliuoti naujus milijonus tonų grūdų.
Gerina prognozes
BNS praneša, kad Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pagerino šių metų pasaulinio grūdų derliaus prognozę 7 mln. tonų, palyginti su prieš mėnesį skelbta, iki beveik 2,8 mlrd. tonų.
„Dabar tikėtina, jog šiemet pasaulyje bus prikulta 2,792 mln. tonų grūdų – 0,6 proc. mažiau nei pernai“, – teigiama FAO pranešime.
Tuo tarpu tarptautinės grūdų paklausos 2022-2023 žemės ūkio metais (jie skaičiuojami nuo kalendorinių metų vidurio) prognozė padidinta 9,2 mln. tonų iki 2,797 mlrd. tonų, bet ji būtų 1,7 mln. tonų mažesnė nei ankstesniais metais.
FAO prognozė dėl pasaulinių grūdų atsargų prasidėjusių žemės ūkio metų pabaigoje kilstelėta 7,6 mln. tonų iki 854 mln. tonų, o jos būtų 0,6 proc. kuklesnės bei praėjusių žemės ūkio metų pabaigoje.
Tarptautinės prekybos grūdais prognozė padidinta 4,8 mln. tonų iki 468 mln. tonų, tačiau ji būtų menkiausia per pastaruosius trejus metus.
Lietuviškos prognozės
Pavasarį, kaip rašė ELTA, buvo prognozuojamas ypatingai geras derlius:
Leidus ūkininkams padidinti kukurūzų, saulėgrąžų ir baltyminių augalų sėjos plotus ir esant normalioms oro sąlygoms šemet galima tikėtis labai gero javų ir aliejinių augalų sėklų derliaus, skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), remdamasi Europos Komisijos (EK) prognozėmis.
Pasak ministerijos pranešime spaudai cituojamo ŽŪM Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, Rusijos invazija į Ukrainą smarkiai sutrikdė žemės ūkio rinkas, kilo nerimo, kad Bendrija nepajėgs pakankamai apsirūpinti maistu. Įtampų kelia ir ES priklausomybė nuo pašarų ir trąšų importo iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos, ženkliai išaugusios trąšų kainos, užsitęsę sausi orai.
Vis tik, anot E. Pranckevičiaus, ES maistu apsirūpina ir turi didelį žemės ūkio ir maisto produktų prekybos perteklių, dėl ko bendroji ES rinka turėtų amortizuoti galimus sukrėtimus, kaip prognozuoja ir EK.
Geras grūdų derlius Bendrijos šalyse amortizuotų ir karo Ukrainoje žalą pasaulinėms rinkoms, teigia ŽŪM atstovas.
„Ukraina yra pagrindinė pasaulio grūdų ir sėklų aliejaus rinkos žaidėja, o karo sukelti transporto ir logistikos sutrikimai bei Juodosios jūros uostų blokada stipriai paveiks jos galimybes eksportuoti turimą ir būsimą produkciją. Todėl geras šių metų grūdų derlius ES šalyse sušvelnintų numatomo grūdų eksporto iš Ukrainos trūkumo poveikį pasaulinėms grūdų rinkoms“, – ŽŪM pranešime cituojamas E. Pranckevičius.
Didėja žieminių rapsų pasėliai
Anot ministerijos, šių metų derlius turėtų būti gausesnis, nes Lietuvoje padidėjo žieminių pasėlių plotai.
„Ypač daug žieminių rapsų, kurių pasėta 326 tūkst. ha – tai yra 10 proc. daugiau, negu buvo ankstesniais metais. Tai yra pats didžiausias šios kultūros plotas, kada nors pasėtas Lietuvoje“, – rašo ŽŪM.
Ministerijos skaičiavimais, 2021 m. rudenį pasėta 887 tūkst. ha žieminių javų (2021 m. – 907,9 tūkst.). Iš jų 780 tūkst. ha apsėta žieminiais kviečiais, 54 tūkst. – žieminiais kvietrugiais, 26,5 tūkst. – žieminiais rugiais (toks pat plotas apsėtas ir žieminiais miežiais).
Kol kas nėra duomenų, kiek šiemet bus pasėta vasarinių grūdų (javų ir ankštinių augalų), tikėtina, kad per 600 tūkst. ha – apie 40 proc. visų žieminių ir vasarinių grūdų ploto.
Prognozės – atsargios
Lietuvoje žiemkenčiai javai sudaro apie 60 proc. visų grūdų pasėlių, o sėjomainoje žieminiams rapsams beveik išstūmus vasarinius, tikėtina, kad šiuos pasėti žemdirbiams nebus daug sunkumų.
Pesimistinių prognozių dėl šių metų derliaus ŽŪM skelbia neturinti.
„Įvertinę gerą žiemkenčių peržiemojimą ir prognozuodami naująjį 2022 m. derlių, šiuo metu neturime pagrindo pesimistinėms prognozėms. Žinoma, žemdirbių dar laukia daugybė iššūkių, ypač dėl gamtos veiksnių. Jeigu nepasikartos ekstremalios sąlygos, tikėtina, jog sulauksime ir gausesnio derliaus nei pernai, kai pasėlius laukuose niokojo ir naikino sausra bei škvalai“, – sako E. Pranckevičius.
Numatoma, kad būsimam derliui įtakos turės ir pabrangusios trąšos, ypač azotinės, kurios pavasarį vegetacijos pradžioje augalams ypač reikalingos. Anot E. Pranckevičiaus, derlius gali būti mažesnis, nes daliai ūkininkų bus finansiškai sudėtinga įsigyti pakankamai trąšų.
2021–2022m. grūdų, rapsų bei kitų pasėlių tikslesnę derliaus prognozę ŽŪM skelbs birželį.