Prekybos tinklai manipuliacijas kainomis neigia, o Vyriausybė jau prabilo apie bazinių produktų kainų reguliavimą.
Didmeninės kainos nekyla
Kalbant apie maisto produktus, vienas iš siaurų kaklų kiauliena. Jos pasigaminame mažiau nei suvartojame. Tačiau augintojai sako, kad kovo 18 d. vykusiame aukcione didmeninės kainos nekito. Atvirkščiai, paklausa netgi mažėja – žmonės mėsos prikimšo pilnus šaldytuvus ir dabar maitinsis tuo, ką turi.
„Šiandien kaina nekito. Atvirkščiai, matome pirkimų lėtėjimą, nes per piką vartotojai sukaupė dideles atsargas. Tačiau, nors pasitraukė viešojo maitinimo sektorius, paklausa gali net kiek padidėti, nes žmonės namuose suvalgo daugiau nei restoranuose, kur porcijos griežtai ribotos. Suvartoto maisto kiekis nepasikeis, tik persiskirstys pardavimo kanalai“, – prognozėmis dalinasi Saulius Leonavičius, didžiausios Lietuvoje kiaulių augintojos „Idavang“ generalinis direktorius.
Verslininkas prognozuoja, kad prekyba stos į vėžes po kelių savaičių, kai prisitaikys verslas, žmonės ir vyriausybės. Prekių judėjimas, kuris dabar stringa ties Lietuvos – Lenkijos ir Vokietijos – Prancūzijos sienomis, grįš į normalų ritmą. Be to, vartojimas Kinijoje grįžta į normalias vėžes, nes ten uostuose buvo karantinas. Kiek neramina tik tai, kaip veiks mūsų uostai.
Tačiau Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas neslėpė, kad augintojai tikrai naudojasi padėtimi.
„Vartotojas negali visur būti laimėtojas. Yra nuomonė, matom, kainos kyla, čia naudojasi padėtimi, bet kitas dalykas, Lietuvoje rinkos sąlygų niekas neatšaukė – kaip turi elgtis verslininkas, jeigu mato, kad jo prekę graibsto? Dovanoti tas prekes ar atėjusiam pirmam pirkėjui viską atiduoti, nes kaina labai žema, o šis užsikels kainas ir gatvėj pardavinės, spekuliuos“, – BNS sakė A. Baravykas.
Prekybos tinklai prisitaikė
„Prekybos tinklai jau keičia savo strategiją – atsisako akcijų – o tai reiškia, kad bendras kainų lygis didėja apie 20 proc. Rusijos tinklai masiškai šaldo kainas apie ką mūsiškiai tyli“, – aiškina Petras Čepkauskas, „Pricer.lt“ kainų analitikas ir vardina, kaip keisis rinka:
Jis vardina ir gaminius, kurių brangimo galima laukti – tai pigiausi produktai: privačių etikečių, gaminiai be prekės ženklo. Žinomi gamintojai kainų nekels – bandys vaizduoti, kad viskas gerai, nes ir taip pelningumai ten didžiuliai.
Patys prekybininkai kainų pokyčių priežastis vardina kiek kitokias.
„Kiaulieną iš tiekėjų kas mėnesį įsigyjame konkurso būdu, todėl sunku prognozuoti, kaip ji gali keistis mūsų pirkimo kainos ateityje. Šiuo metu situacija yra stabili, kainos nekyla. Palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, šiuo metu kiauliena yra apie 17 proc. brangesnė, tačiau paskutinis didesnis kainų kilimas buvo dar pernai, birželio mėnesį, vėliau kainos stabilizavosi. Pastaraisiais mėnesiais kainų kilimo nefiksavome. Paskutinę savaitę stebime itin išaugusią kiaulienos paklausą, kurios nebuvome numatę. Todėl šiuo metu iš tiesų turime perskaičiuoti užsakomos šviežios kiaulienos kiekius, užsakymus tiekėjai tvirtina, tiekia ir jokių signalų apie šviežios mėsos trūkumus nematome,“ – sako Vilma Drulienė, „Maximos“ komercijos vadovė.
Dings Lenkija ir šešėlis
Tiesa, analitikai į rinką žvelgia kiek kitaip ir prognozuoja, kaip toliau suksis rinkodara.
„Balandį prekybos tinklai galėtų lyg ir mažinti kainas, jei paklausa mažėtų, bet dalies gyventojų grįžimas į Lietuvą, Lenkijos uždarymas (į ten buvo išvežama apie 50 mln. eurų per mėnesį), palaikys paklausą, todėl tinklams mažinti kainas nebus pagrindo. Dar manau, kad pramogų kiekio sumažėjimas koncentruos vartotojų dėmesį į vieną pagrindinių pramogų – valgymą, kas nukreips pinigines lėšas į atidarytas maisto prekių parduotuves“, – prognozuoja ekspertas P. Čepkauskas.
Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas, sako, kad, žvelgiant į ilgesnę perspektyvą, gamintojams ir prekybininkams dabar palankus metas – dėl karantino ir įvairių ribojimų žmonės nebevažiuos pirkti produktų į Lenkiją ir stipriai susitrauks šešėlinė rinka, kurioje, ypatingai jei kalbėsime apie mėsos produktus, buvo stiprus konkurentas legaliai veikiančioms mėsos perdirbimo įmonėms. Lenkiškos paukštienos turguje jau trūksta. Tačiau ją lengvai gali pakeisti lietuviška, kurios gaminame pakankamai, kad patenkintume savo poreikius. Iš visų mėsos produktų mums trūksta tik kiaulienos, kurios pasigaminame mažiau nei suvartojame.
„Pagrindiniai mūsų paukštienos tiekėjai yra Lietuvos gamintojai, todėl šiuo metu jokių problemų su paukštienos tiekimu neturime. Pastarąją savaitę lentynos natūraliai ištuštėjo stipriai išaugus klientų srautams, kai mūsų pardavimai, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, buvo 40-50 proc. didesni. Natūralu, kad gamintojams užtruko šiek tiek laiko perplanuoti gamybą ir patenkinti mūsų klientų poreikius. Galime patikinti, kad nei šiuo metu, nei ateityje paukštienos tiekimo grandinė strigti neturėtų“, – tikina V. Drulienė.
„Lidl“ atstovas Valdas Lopeta „Delfi“ komentavo, kad įmonė puikiai suvokia dabartinės situacijos jautrumą, todėl yra pasirengusi padaryti viską, kas nuo jų priklauso, kad būtų išlaikytas kainų stabilumas.
„Be to, esame reikšmingas Lietuvos mažmeninės prekybos rinkos dalyvis, todėl nuosekliai vystome santykius su Lietuvos gamintojais ir galime dar labiau išplėsti dialogą šiuo sudėtingu metu.
Dėl galimų logistikos problemų ar tam tikrų prekių trūkumo – šiuo metu didelių rizikų nematome, tačiau nuolat atidžiai stebime situaciją ir prireikus, reaguojame“, – komentuoja jis.
Gali reguliuoti kainas
Andrius Palionis, žemės ūkio ministras, sako, kad galvojama ir apie tai, kad karantino metu gali būti ribojamos mažmeninės svarbiausių maisto produktų kainos. „Vyriausybė gali kontroliuoti mažmenos kainas, nes kištis giliau į tiekimo grandinę ir nustatyti supirkimo kainas negalime. Paprašiau Teisingumo ministerijos išaiškinimo, kaip tai reikėtų daryti, jei reikėtų fiksuoti bazinių produktų kainą“, – sako ministras.
Kalbant apie perdirbėjus, pasak ministro, kai kurie gana sunkioje padėtyje. Pavyzdžiui, paukštininkystės verslas skaičiuoja, kad dėl sumažėjusio eksporto per mėnesį gali susidaryti 3-3,5 tūkst. t skerdenų perteklius. Be to neaišku kaip viskas klosis ateityje. Galbūt teks dar labiau izoliuotis ir mūsų šalis prekybos centrus skatins pereiti prie vietos produktų.