Tačiau šiam teisės aktui kaip galutiniam nepritarė praktiškai niekas iš ūkininkus atstovaujančių asociacijų.
Viktoras Pranckietis, komiteto pirmininkas, sakė, kad iš 6 socialinių partnerių raštų, kurie žvelgia iš skirtingų pozicijų, nėra nė vieno pritariančio. Konstitucinė Žemės ūkio ministerijos pareiga rengti įstatymus ir tai ne Kaimo reikalų komiteto, kaip buvo siūloma, darbas tobulinti šį teisės aktą. Tai turi padaryti ministerija su visu savo aparatu.
„Siūlau daryti pertrauką ir per Seimo narį ministrą pateikti pasiūlymus tobulinimui ir taip sumažinti biurokratinius trukdžius“, – sakė V. Pranckietis.
Žemės ūkio ministras sakė, kad toks kelias – daryti pertrauką, tinka. Svarbu, kad įstatymas nebūtų atmestas, o tobulinamas.
Seimo narys Jonas Gudauskas, pradėdamas svarstymą, sakė, kad svarstymo tikslas išnagrinėti Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projeko aspektus. Buvo pateikta 13 redakcinio pobūdžio pastabų ir į visas atsižvelgta. Žemės ūkio bendrovių asociacijų prezidiumas nepritarė tokia įstatymo redakcijai. Pieno gamintojų asociacija iš principo prieštaravo šiam įstatymui ir tai, kad iš jo pašalinti pieno perdirbėjai. Siūlė Seimui nepriimti šio įstatymo. Žemės ūkio rūmai nepritarė šiam projektui ir siūlė jį grąžinti rengėjams tobulinti.
Vytautas Abukauskas, žemės ūkio viceministras, sakė, kad įstatymo projektas derintas su socialiniais partneriais ir buvo dvi nuomonės. Viena, kad reglamentavimas per griežtas, kita, kad reikia reguliuoti ir partnerių santykius. Todėl Žemės ūkio ministerija parengė tarpinį variantą, kuris apima abi šias nuomones.
„Žemės ūkio taryba nepritarė šiam įstatymui, nes neįtraukti prekybininkai. Pinigų rinkoje yra ir ten jų reikia ieškoti. Todėl reikia, kad būtų reguliuojama ir prekybininkų veikla. Kai vyko derybos dėl kainos peržiūrėjimo, jie pasislėpė už Konkurencijos tarybos“, – sakė Ignas Hofmanas, Žemės ūkio tarybos pirmininkas.
Eimantas Pranauskas, Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, sakė, kad priimant teisės aktus turi būti logika. Tai nėra įstatymo pakeitimas, o visas naujas teisės aktas. Nesąžiningų veiksmų maisto tiekimo grandinėje įstatymas veikia seniai ir krizė parodė, kad jis neveikia. Jei pritarsime dabartinei redakcijai, kur reguliuojama tik gamintojo ir perdirbėjo santykiai be prekybininkų, tai nieko neduos. Naujausi duomenys rodo, kad eksportas mažėja, tačiau prekyboje kainos pakilo pernai gegužę ir balandį ir išliko iki šiol, o supirkimo kainos krito ir situacija pieno sektoriuje kritiška. Medžiagų pašarų ruošimui pirkimas sumažėjo katastrofiškai. Tai, kad karvės ganosi ir naudoji seni pašarai tai vyksta tik iš inercijos. Reikia valstybės paramos. Robotizuotose fermose pieno savikaina 47 centai už kilogramą. Dėl to nepritariame įstatymui ir prašome, kad būtų įtraukti ir prekybininkai.
Renata Vilimienė, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė taip pat prašė, kad įstatymas būtų toliau svarstomas, nes jis negina ūkininkų ir jis derybinės galios ūkininkams nesuteikia.
Juratė Davidonienė, kooperatyvų atstovė, pritarė kolegei, kad pats įstatymas nieko nereguliuoja, tik atsiranda papildoma administracinė našta. Reglamentuojami nebe priedai, bet kaina ir tai nieko nekeičia. Prašo, kad įstatymas būtų grąžintas svarstymui.
„Įstatymas tobulintinas, pasisakoma, kad jei pienas vienodos kokybės, nesvarbu, koks jo kiekis, kaina turi būti vienoda. Kaip su grūdais, kur nuo kiekio nepriklauso. Skirtumai sugalvoti perdirbėjų tik tam, kad galėtų spausti mažuosius ir tai priverčia mažuosius trauktis. O mūsų perdirbimo įmonės neefektyvios. Kai išnyks mažieji, kaina mažės ir didiesiems, nes bendrovės dabar gauna didesnę nei vidutinė ES kaina, tačiau tai nedengia savikainos. Jei pasistatys įmonę estai, truks žaliavos. Galbūt jei ryšis plėstis „Pienas LT“ ir tai pakeis situaciją“, – dėliojo Jonas Kuzminskas, „Pieno gėlės“ vadovas.
Kęstutis Navickas, žemės ūkio ministras sakė, kad kai siekiama įtraukti prekybininkus logika nutrūksta tame, kad Lietuvos rinkose iš visos apimties lietuviškų produktų parduodama tik 30 proc., kitas niuansas – perdirbėjų ir prekybininkų santykiai reguliuojami kitu įstatymu, o produktų kainas nustato birža. Gali nutikti taip, kad jei per griežtai reguliuosime, lietuviškos kilmės produktų mūsų tinkluose paprasčiausiai mažės.
„Sutinku, kad įstatymas tobulintinas. Seimas tam ir skirtas, kad būtų galima jį tobulinti“, – sakė K. Navickas ir sakė, kad nors jis netiko socialiniams partneriams, tačiau suderintas su visomis valstybinėmis institucijomis, todėl sakyti, kad teisės aktas netinka niekam, tai yra netiesa.
Kaimo reikalų komitetas nusprendė priimant įstatymą padaryti pertrauką, Žemės ūkio ministerijai atlikti ekspertinį vertinimą ir rudens sesijoje komitetui pateikti naujus pasiūlymus. Šiam sprendimui pritarta bendru sutarimu.