Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, teikiamu projektu visų pirma ginami mažesnių pieno gamintojų interesai.
„Dabartinė pieno krizė aiškiai parodė, kad silpniausia ir neapginama grandis yra smulkus ir vidutinis pieno gamintojas – patys smulkiausi ūkininkai“, – pristatydamas projektą Seime antradienį sakė K. Navickas.
Naują Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo redakciją parengusi ŽŪM siūlo nustatyti nesąžiningų pieno pirkimo praktikų sąrašą, įpareigoti pirkėjus aiškiai nustatyti, kokia tvarka mokės priedus ir priemokas.
Projektą palaikė 102 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš, 4 – susilaikė.
Įtvirtinus pakeitimus, pirkėjai sutartyse privalėtų nustatyti pastovią ir pagal objektyvius rodiklius apskaičiuotą pieno kainą, kuri būtų perskaičiuojama, jei rodikliai keistųsi.
Projektu siūloma uždrausti savavališkai keisti pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas prieš tai nepranešus kitai sutarties šaliai, mažinti pieno pirkimo kainą dažniau nei du parduodamo pieno tiekimo laikotarpius paeiliui, taip pat – neleisti mokėti priemokų ar priedų, kurių suma viršija 20 proc. pieno pirkimo kainos.
Be to, pirkėjai negalėtų taikyti kitokių priemokų ir priedų ar jų dydžių, nei nustatė pagal savo sudarytą tvarką, o priemokų ir priedų sistema būtų vieša ir iš anksto žinoma.
„Panaikiname vadinamas pieno kainas pagal pieno grupes, kas tikrai labai iškreipė rinką ir buvo nepalankiai vertinama ypatingai pačių smulkiausių gamintojų. Iš kitos pusės, dabartinė galiojanti tvarka nereglamentuoja visų vadinamų priedų ir priemokų mokėjimo, nes pagal bazinę pieno kainą yra nustatoma ta pirminė grandis, o paskui iki 47 proc. gali būti jau mėnesio pabaigoje perskaičiuojama pieno kaina. Tai stipriai paveikia pačią kainodarą ir ūkininkai negali prognozuoti savo būsimų išlaidų“, – argumentavo K. Navickas.
Kartu siūloma įtvirtinti, kad įsigyjant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo, kai pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę, jo kaina būtų ne mažesnė negu pieno kaina, kai žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio specializuoto pieno šaldytuvo.
Taip pat pirkėjas iš Lietuvoje registruoto pardavėjo negalėtų pirkti pieno, kurio sudėtis ir kokybė nebuvo įvertinta valstybės valdomoje akredituotoje laboratorijoje.
Sulaukęs parlamentaro Edmundo Pupinio klausimo, ar nemano, jog ŽŪM bandymas reguliuoti rinką gali neduoti norimo rezultato, K. Navickas pabrėžė, pataisomis rinka būtų kontroliuojama minimaliai, o pokyčiai esą būtini – siekiant išlaikyti kaimų gyvybingumą.
„Neturime kitos išeities, nes ūkininko šeima, laikanti nuo 1 iki 50 karvių yra labai svarbi kaimo dalis. Verslo, rinkos logikoje viskas vis tiek orientuota į didelius gamybinius kompleksus. Negalime jokiais būdais ignoruoti kaimo gyvybingumo konteksto“, – kalbėjo K. Navickas.
Konkurencijos taryba yra paskelbusi, kad įstatyme numatomas pieno supirkimo kainų reguliavimas bei kainodaros viešinimas, gali riboti konkurenciją pieno sektoriuje.
ŽŪM pradėjo rengti naują įstatymo projektą reaguodama į nuo šių metų ženkliai kritusias žaliavinio pieno supirkimo kainas. Dėl sumažėjusių kainų ūkininkai pradėjo protestus, dalis jų reikalavo 40 mln. eurų skubios paramos. ŽŪM išmokoms pieno gamintojams jau skyrė 8 mln. eurų, daugiau finansavimo tikimasi sulaukti iš Europos Komisijos.