Žmones, kurie nori statyti tokį būstą, paprastai vienija tai, kad jiems rūpi aplinka, kurioje gyvens. Jie nori švaraus namo, kad nebūtų daug alergiją keliančių medžiagų, kad viduje būtų geras mikroklimatas.
Kitus žavi,tai kad patys gali dalyvauti statybų procese ir jį kontroliuoti. Žmogus mato, kaip šiaudai atvežami iš laukų, pats juos deda. Jis žino, iš kur tos statybinės medžiagos atvežamos, iš ko jos padarytos. Dar viena grupė žmonių tikisi, kad statyba bus pigi.
Kauno rajone gyvenantis fotografas Erlendas Bartulis ekologiško namo idėja susiviliojo gimus sūnui. Berniukas buvo alergiškas ir tėvas norėjo, kad jį suptų švarus oras ir aplinka. Taip pat E. Bartulį žavėjo mintis, kad šiaudinio namo statyba ir įrengimas kainuos mažiau nei įprastomis medžiagomis statomo namo.
„Tuo metu, kai planavau statybas, kaip tik buvo pradėta daug kalbėti apie ekologiją. Buvo sakoma, kad šiaudinį namą galima pasistatyti žymiai pigiau nei įprastinį. Šiaudai nieko nekainuoja, pagalvojau, tai būtent tai, ko man reikia. Tačiau ne viskas taip paprasta. Ekologiškumas gerai, bet yra tam tikra estetika, praktiškumas ir, žinoma, kaina. Jei darai pats, gali padaryti pigiai“, - sako E. Bartulis.
Statyba turi specifinių niuansų
Šiaudinių namų statytojų asociacijos narys Dalius Jurevičius teigia, kad Lietuvos rinka šiaudinių namų statybai dar nėra tinkamai paruošta.
„Žmonės nežino apie tokių statybų galimybes. Taip pat nėra architektų, inžinierių, konstruktorių, statybininkų, tinkuotojų, nekilnojamo turto prekiautojų - visų, kurie stato, parduoda, projektuoja, planuoja. Universitetai ruošia architektus, tačiau jų nemoko, kaip elgtis su tokiomis medžiagomis“, - teigia D. Jurevičius.
Beveik dešimtmetį šiaudinių namų projektavimo patirtį turintis specialistas teigia, kad Lietuvoje tokie namai neplinta taip, kaip galėtų, būtent dėl informacijos stygiaus.
„Pagal tai, kokie šiuolaikiniams namams keliami reikalavimai, šiaudiniai namai juos puikiai atitinka ir kuo toliau, tuo labiau atitiks. Įprastomis medžiagomis statomi namai turi problemų, nes ten sudėtinga įrengti kokybišką vėdinimą, kovoti su pelėsiu. Čia labai svarbus momentas, šiaudas nepelija, nedega. Sintetinės neorganinės medžiagos yra atrastos per vakarą, niekas nežino, kaip jos elgsis po 30 - 50 metų. Kad ir kiek pažengusios naujausios technologijos, žmogus vis tiek negali sukurti tokio dalyko, kuris atitiktų medį ar šiaudą. Organiniai, iš gamtos ateinantys pluoštai savo charakteristikomis daug kokybiškesni“, - šiaudinių namų privalumus vardina D. Jurevičius.
Tiesa, specialistas pripažįsta, kad kiekviena technologija, kiekviena statybinė medžiaga turi tam tikru specifinių niuansų. Šiaudinio namo statybos problema yra tame, kad jį norintis turėti žmogus namą turi statytis vos ne pats. Dauguma taip ir elgiasi.
„Nenueisi į prekybos centrą ir šiaudiniam namui reikalingų medžiagų nesupirksi. Įprastam namui gali viską susipirkti. Rinka nėra išplėsta ir standartizuota. Lietuvoje veikia kelios įmonės, kurios gamina šiaudų skydus, tačiau jie nėra pigūs. Tokius namus, t.y. dėžutę, pastato per 1-2 dienas. Šiaudiniai namai tinkuojami moliu, bet ne visi žino, kaip reikia tinkamai juos tinkuoti. Sunku rasti tokius tinkuotojus“, - apie įrengimo specifiką kalba D. Jurevičius.
Kuriasi ekobendruomenės
Nepaisant to, atsiradus šiaudiniams namams, Lietuvoje pradėjo kurtis ekobendruomenės. Tai žmonės propaguojantys sveiką ir ekologišką gyvenimo būdą. Jų prioritetas grynas švarus oras, gražūs vaizdai pro langą.
Ekogyvenviečių pradininkai įprastai nusiperka žemes, statosi ekologiškus namus, o paskui parduoda plotus ir leidžia bendraminčiams įsikurti šalia jų. Ekobendruomenių nariai tradiciškai statosi šiaudinius namus.
Paprastai tokie žmonės žino ir išmano šiaudinių namų statybą. Kai kurie jų net įkuria įmones ir verčiasi tokių namų statyba. Iš esmės tokių bendruomenių namai statomi jų pačių rankomis. Kai kuriuos darbus atlieka samdomi darbininkai, bet gyventojai pakankamai daug darbo atlieka patys.
Saviveikla rizikinga
E. Bartulis nepriklauso ekobendruomenei. Pasak fotografo, šiaudinių namų statyba pagrįsta bendruomeniškumu. Tarkim, esi sveikas stiprus vyras, turi tėtį, brolių, kažkokių giminių, draugų, kurie gali tau padėti, visi kartu susirenka ir pastato. E. Bartulis teigia, kad jam statybų procesas nebuvo sklandus, ir dėl to, greičiausiai, antrą kartą tokio namo nebestatytų arba darytų viską kitaip.
„Jei sveikata šlubuoja, reikia pagalvoti, ar imtis tokio projekto. Kai kurios medžiagos sunkios, pučia vėjai. Aš pats ne kartą peršalau. Paskui galvoju, ar verta. Neturiu giminių, kurie padėtų, turėjau viską pats daryti, samdyti žmones. Taigi, statybos kaina tapo tokia pati ar net didesnė jei lyginčiau su tradiciniu namu. Ekologinės statybos meistrų nėra daug ir jie kainuoja brangiai.
Jei statyčiau antrą kartą, tai pirkčiau jau pagamintus šiaudų skydus. Jie sertifikuoti, lygūs ir sandarūs. Kai darai pats, pridarai klaidų, kurias sunku ištaisyti. Galvoju, kad geriau pasisamdyti įmonę, kuri padarys nuo A iki Z. Kai darai pats, mokaisi, gaišti laiką, galu gale ir kaina tampa visai kitokia ne numanei, o ir kokybė ne visada tenkina“, – teigia E. Bartulis.
D. Jurevičius pritaria, kad šiaudinių namų statyboje saviveiklos yra ne mažiau nei įprastų namų statybose. Didžiausia klaida – žmonės neįvertina statybų technologijos specifikos. Pradėjus statyti atsiranda visokių nenumatytų problemų, reikia perdaryti ir galiausiai sumokama didesnė kaina. Pasak šiaudinių namų architekto, tokių atvejų nemažai.
„Dažnai matau, kad blogai sujungiama siena ir stogas. Būna paliekami šalčio tiltai tarp pamatų ir šiaudinių sienų. Neretai painiojami procesai, eiliškumas – kas po ko turi būti padaroma. Paskui tenka ardyti ar perdaryti. Mano nuomone, svarbiausia yra pasiruošti statybai, turėti gera projektą. Čia kaip kare, pratybose turi būti sunku, o mūšyje lengva. Projektuojant turi būti sunku, o statyti lengva. Lietuvoje žmonės dažnai daro greitai pigiai, o paskui kenčia“, – teigia D. Jurevičius.
„Esu girdėjęs, ekobendruomenių gyventojai mėgsta pasigirti, kad pasistatė namą už 10-15 tūkst. litais dar būdavo. Bet klausimas kyla, koks tas namas? O jis atrodo kaip sodo namelis, lubas ranka gali pasiekti, kambarys vienas, mažytė virtuvė.
Bet jei kalbama apie dviejų aukštų didelį normalų namą šeimai, tada viskas kitaip, darbai yra kitokie, planavimas sudėtingesnis“, - teigia E. Bartulis, gyvenantis dviejų aukštų 180 kv. metrų šiaudiniame name.
Nuo studento iki prezidento
Daugybę ekologiškų namų projektavęs D. Jurevičius tikina, kad šiaudinius namus nori turėti ir jaunas ir senas, ir bedarbiai ir labai turtingi asmenys. Visus vienija meilė gamtai, noras gyventi sveikai ir ekologiškai.
„Sunku apibendrinti, kas stato, lengviau pasakyti, kas nestato. Nesutikau nei vieno mušeikos, nei bandito, nei reketininko, tokia publika tokių namų nestato. Mano nuomone, šiaudinius namus renkasi pakankamai kultūringi žmonės“, - sako architektas.
Visą gyvenimą Kaune gyvenęs E. Bartulis, nepaisant sudėtingo, kelių metų užtrukusio statybų proceso, į miestą grįžti gyventi nebenorėtų. Kartu su žmona ir 4 vaikais fotografas šiaudiniame name gyvena metus ir jaučiasi patenkintas.
„Dabar galvoju, ką aš veikiau 40 metų tam mieste? Aš visą gyvenimą praleidau Kaune, esu grynas kaunietis, bet dabar kai atvažiuoju į šį miestą, aš nenoriu ten būti.
O čia, gamtoje, viskas kitaip, grynas oras, stirnos laksto, ramu vakare, tylu. Su žmona sėdime, kavą geriame ir džiaugiamės“, - šypsosi Erlendas.
E. Bartulį žavi ir pati idėja gyventi ekologiškame name. Jame šilta, malonu būti. Šiaudinių namų statybinės medžiagos yra ekologiškos. Šiaudus galima pirkti iš šalia ar netoliese esančių ūkininkų. Namo sienų užpildas kainuoja nedaug. Tai pakankamai nebrangu ir ekologiška.
„Tie šiaudai tiesiog dedami į sieną, nenaudojami jokie kranai, kraunami rankomis. Tokius darbus gali atlikti ir moterys. Tinkavimo medžiaga molis. Jis ekologiškas, jį malonu liesti. Tai dažnai pabrėžia tokių namų savininkai. Jie vadina molį gyvu“, - sako E. Bartulis.
Architektas D. Jurevičius teigia, kad šiaudinių namų sienos yra kvėpuojančios, jos išleidžia drėgmės perteklių ir be papildomų sudėtingų sistemų leidžia namuose palaikyti gerą mikroklimatą.
„Šiaudiniame name pelėsio tikrai nebus, kaip ir rąstiniame. Tik rąstiniame name yra šalta, o šiaudiniame šilta. Jei langai ir durys sudėti teisingai, namas bus šiltas ir higieniškas. Dėl to bėdų tikrai nekils.
Anksčiau buvo draudimo, paskolų ir kitų dokumentinių problemų susijusių su šiaudiniais namais. Dabar tos problemos yra išspręstos. Dabar visame pasaulyje statomi ir daugiabučiai namai, vaikų darželiai, prekybos centrai. Gal Lietuvoje šiek tiek mes atsiliekame, kol kas daugiausia statomi tik privatūs namai“ , – teigia D. Jurevičius.
Kaina
Pasak D. Jurevičaus, šiaudinio namo kainą lemia projektas. Kai žmogus stato namą, reikia vandentiekio, elektros - daugiausia tai lemia kainą.
„Pati namo dėžutė sudaro tik 15 proc. kainos, nesvarbu, iš kokių medžiagų statomas namas: ar statai iš šiaudų, ar iš plytų ar iš betono, ar iš blokelių. Kalbama tik apie sienas. Langai, stogas turi būti geras, šildymo sistema efektyvi. Visiems reikia įprastos vonios, dušo ir kitų patogumų, elektros technikos. Daugiausia šitie dalykai ir didina namo kainą. Šiuo požiūriu nėra didelio skirtumo“, - teigia D. Jurevičius.
D. Jurevičius teigia, kad šiaudiniai namai nesudaro didelės rinkos dalies. Statybininkai gerai uždirba ir iš betono. Jie neskuba pereiti prie ekologiškesnio standarto.
„Šiaudas statybose naudojamas tūkstančius metų. Tai viena seniausių statybinių medžiagų. Žemdirbiai visada turėjo šiaudų, juos daug kur sėkmingai naudojo, taip pat ir statybose. Dabar, cemento eroje, pigus plienas, stiklas ir plytos išstūmė tas tradicines medžiagas, t.y. rąstinius ir šiaudinius namus“, - tikina D. Jurevičius.