Šiaudai

Jei važiuotumėte Vilniuje esančio Pavilnio gatvelėmis, jūsų žvilgsnį neabejotinai prikaustytų vienas pastatas. Tai – vilniečio Ričardo Klevicko ir jo pagalbininkų rankomis statytas molinis namas. Apžiūrėti šio įdomaus pastato atvažiavome ir mes, o namo šeimininkas Ričardas mūsų jau laukė prie kiemo ...

Mokslininkai visame pasaulyje ieško būdų, kaip natūraliomis priemonėmis pagerinti dirvožemį, padidinti derlių ir tuo pačiu kuo mažiau kenkti aplinkai. Lietuvos mokslininkai taip pat nesnaudžia – jau ketverius metus gamina mikroskopinių grybų produktą, skirtą apipurkšti po derliaus nuėmimo laukuose l...

Lietuvių mokslininkių išradimas žada sukelti revoliuciją ateityje likviduojant naftos išsiliejimus vandens telkiniuose. Klaipėdos universiteto mokslininkų komanda laboratorijoje atliko eksperimentus ir atrado, jog panaudojus nebrangias žemės ūkio atliekas – šiaudus ir Baltijos jūros vandenyje ir smė...

Kai Lietuvoje dar nebuvo daug informacijos apie šiaudinius namus, Almantas Rožėnas iš užsienio parsisiuntė mokomąją knygą ir DVD diską. Nuodugniai ištyręs gautą medžiagą, po dvejų metų vyras jau gyveno savo name iš šiaudų ir molio. Dabar iš Panevėžio kilęs vyras drąsiai galėtų būti vadinamas šiaudin...

Turbūt negalime paneigti, kad šiuo metu lietuvius yra pagavusi tikra tvarumo karštinė. Ilgaamžių, ekologiškų ir ekonomiškų sprendimų ieškoma visose srityse: darbe, buityje ir net statant namus. Tvarumas statybose labiausiai suprantamas kaip ekologiškų, natūralių statybinių medžiagų naudojimas. O jų ...

Iš Žemaitijos kilęs ir ilgus metus Vilniuje gyvenantis Raimondas Bružas drąsiai galėtų būti vadinamas šiaudinių namų Lietuvoje pionieriumi. Mintį apie tvarų būstą parsivežęs iš Indijos, pirmiausia šiaudinį namą pastatė savo šeimai, o dabar turi savo verslą ir šiaudinukus stato kitiems. „Šiaudai liet...

Statybų sektorius yra vienas iš aplinkos teršėjų. Kai kurios statybinės medžiagos, jų atliekos gamtą teršia tiesiogiai, jeigu nėra sutvarkomos pagal reikalavimus, tačiau, ko gero, didžiausią įtaką klimatui turi žaliavų išgavimas ir medžiagų paruošimas. Laimei šiandien pažangios technologijos mums le...

Baigiantis javapjūtei, aplinkosaugininkai įspėja, kad griežtai draudžiama deginti ražienas, nenušienautą ir nesurinktą į kompaktiškas krūvas žolę bei nesurinktus šiaudus.

Naujamiestis Panevėžio rajone jau penkioliktą rudenį pakvimpa šiaudais. Miestelį puošiančio unikalaus ir tikriausiai vienintelio tokio šiaudinių skulptūrų parko Lietuvoje kūrėjai ir šiemet žada nustebinti ne tik naujais dirbiniais iš gamtos turtų, bet ir jų nešama žinia. Ši turėtų paskatinti susimąs...

Šiaudai mūsų krašte daugiausiai naudojami kaip trąša, kuras, kraikas, pašaras, statybinė medžiaga. Siekiant šiaudus patogiau transportuoti ir saugoti, jie presuojami į briketus arba ritinius.

Yra hipotezė, kad mūsų planeta yra tarsi milžiniškas kvazikristalas, sudarytas iš daugialypės struktūros, įterptos viena į kitą: dodekaedrų ir ikosaedrų, kurie sudaryti savo ruožtu iš daugybės trikampių. Tokia mazgų ir briaunų sistema buvo vadinama „Žemės jėgos karkasu“ .

Kelyje tarp Alantos ir Laičių kaimo vairuotojai pristabdo automobilius, neretai išlipa pasižiūrėti į neįprastus statinius.

Po ilgo ir sunkaus darbo Naujamiestyje jau tryliktą kartą iškilo įspūdingas šiaudų skulptūrų parkas. Sekmadienio vakarą miestelio gyventojai ir svečiai susirinko į smagų jo atidarymą.

Naujamiesčio miestelio pakrašty jau trylika metų kiekvieną rudenį po atviru dangumi išauga įspūdingų šiaudinių skulptūrų parkas. Net dešimtmetį prieš Vėlines kelis mėnesius kurti šedevrai iš šiaudų virsdavo unikalia ugnies, muzikos ir šokio misterija, sutraukdavusi didžiules minias smalsuolių.

Naujamiesčio miestelio pakrašty jau trylika metų kiekvieną rudenį po atviru dangumi išauga įspūdingų šiaudinių skulptūrų parkas.

Šiaudiniai namai nei Lietuvoje, nei pasaulyje nėra naujovė. Pasak specialistų, pagrindinė priežastis, kodėl ekologiškais vadinami namai Lietuvoje dar nepopuliarūs, nes ne visi žino, kaip šiaudinius namus statyti, ko negalima daryti. Tačiau sunkumus įveikę šiaudinių namų gyventojai mėgaujasi ekologiš...

Artėjant šildymo sezono pradžiai, jau kelis mėnesius skamba šilumos gamintojų perspėjimai apie brangstantį biokurą. Šildantys namus kietuoju kuru savo pinigine gali įsitikinti, kad tai – ne tušti žodžiai. Ar yra alternatyvų norintiems šildytis ekologiškai, bet ir nepermokant?

Piktžolių plitimą lemia labai daug veiksnių – meteorologinės sąlygos, dirvožemio savybės, dirvoje esančių piktžolių sėklų kiekis, žemės dirbimas, sėjomaina. Metereologinių sąlygų žmogus negali numatyti, o kitiems svarbiems veiksniams, mažinantiems piktžolėtumą, privalo skirti didelį dėmesį.

Krunai – kaimas Širvintų rajone, kuris jau 2001-aisiais laikytas išnykusiu. Šiandien čia kuriasi jaunos šeimos, kurias vienija ekologiškas gyvenimo būdas bei noras gyventi gamtos apsuptyje. Čia statomi ir ekologiški – šiaudiniai – namai.

Brangstant ir mąžtant tradicinėms energijos gamybos žaliavoms, atsinaujinanti energetika tampa vis patrauklesne. Populiarėja ne tik saulės, vėjo, vandens pagalba gaminama energija, tačiau ir biokuro deginimas. Tokia žaliava yra ir šiaudai, tačiau ar jie turi potencialo Lietuvoje?