Būtent šios grūdinės kultūros geriausiai atlaikė gegužės šalčius ir turi daugiausiai potencialo. Ūkininkai neslepia optimizmo ir tikisi gausesnio derliaus.

„Gegužės mėnuo buvo tikrai šaltas, augalai vystėsi sunkiai. Kviečiai ir avižos praktiškai vegetavo, o štai rugiai yra atsparesni šalčiui, jie nesustojo augti, todėl šiemet startuoja pirmi. Pastarieji keleri metai buvo labai sausi – tokiomis sąlygomis avižos subręsdavo pirmos iš maistinių kultūrų. Šiemet situacija priešinga, todėl sugrįžome į lietuviams įprastą javapjūtę, kuomet rugiai subręsta pirmieji. Jų derlius bus gausesnis, nei praėjusių kelerių metų. Galbūt rekordų nemušime, tačiau pirmaisiais rezultatais ūkininkai džiaugiasi jau dabar“, – tikina „Malsenos“ agronomė Indrė Didžklapytė, rašoma pranešime.

Pirmieji ūkininkų įspūdžiai apie derlių – optimistiški. Šalčininkų rajone, Butrimonių kaime, ūkininkaujantis Anton Bandalevič teigia, kad šiemet buvo pakankamai drėgmės, todėl derlius turėtų būti geresnis.

„Pernai ir užpernai stekenusios sausros mums buvo tiesiog siaubingos, o šiemet turėjome daugiau drėgmės, kuri padėjo augalams. Esminis šių metų išskirtinumas yra tas, kad rugius vežame pirmuosius – iš pirmojo kūlimo turime jau keturias tonas. Daugiausiai tikimės iš hibridinių rugių, kurių plotai mūsų ūkyje siekia 180 hektarų, šiemet jie atrodo labai gerai. Taip pat jau pradėjome kulti ir kvietrugius, kurių prikūlėme penkias tonas iš hektaro. Šie rezultatai džiugina“, – teigia ūkininkas.

Šiemet pirmą kartą ne rankomis, o kombainu bus nuimtas ir istorinės rūšies rugių derlius – „Lietuvos tretieji“. Tai sena, mūsų krašte kažkada itin populiari rugių veislė, kurią jau keletą metų bandoma atgaivinti.

„Pastaruosius pora metų rugių plotas Lietuvoje kiek atsistatė nuo rekordinių žemumų 2018 metais. Tikimės, kad šių metų derlius įrodys, kad į rugius investuoti verta. Kviečiai populiariausi eksporto rinkose, o rugiai dažniau realizuojami vietinėje rinkoje, kas ypač aktualu koronaviruso pandemijos kontekste. Be to, klimato sąlygos nuolat keičiasi, o rugiai geriau prisitaiko ir yra atsparesni: jie turi gerą šaknų sistemą, lengviau pakelia sausrą, karštį, šaltį. Todėl sąmoningai stengiamės vystyti naujas rugių veisles. Šiemet iš „Lietuvos trečiųjų“ jau laukiame pirmojo derliaus, iš kurio galėsime išsikepti duonos. Mūsų ambicija – išvystyti šią veislę ir įtvirtinti ją Lietuvos rinkoje, kur vietinė produkcija vertinama vis labiau“, – teigia „Malsenos“ agronomė.

Grūdų derlių lemia stabilesni orai

Specialistė tikina, kad šiemet prognozuojama pozityvesnė ne tik rugių, bet ir kitų kviečių derliaus situacija. Prieš tris metus buvo labai šlapia, ūkininkai klimpo laukuose, o paskutiniai dveji metai buvo labai sausi. Tokių iššūkių šiemet išvengta, tad žalos pasėliams padaryta kur kas mažiau.

„Šiemet visi tikėjomės sausrų ir bijojome, kad gali pasikartoti praėjusių metų scenarijus. Tuomet pradėjo lyti ir laukai buvo reguliariai palaistomi, tad sausros išvengėme. Patį optimistiškiausią scenarijų pakoregavo didelės audros, dėl kurių išgulė dalis laukų. Tai turės įtakos galutinei grūdų kokybei, tačiau labai derliaus nesumažins“, – teigia specialistė.

Ūkininkas A. Bandalevič tikina, kad kol kas tiek avižų, tiek kviečių laukai dar nėra pasiekę brandos, tačiau dabartinė gamtinė situacija leidžia laukti geresnio nei pernai derliaus. Jeigu pernai dėl didelės šilumos turėjome daug ekstra klasės grūdų, tačiau mažesnius jų kiekius, tai šiemet turėtų džiuginti didesni derliai. Daug saulės ir šilumos leido grūdams tinkamai susiformuoti, todėl šiemet planuojama kulti įvairesnių klasių grūdų.

„Jeigu nelis, poros savaičių bėgyje matysime ir realesnę kitų kultūrų situaciją. Avižos jau yra subrendusios, tai kitą savaitę planuojame jas kulti, nes laukuose atrodo itin gerai. Panaši situacija ir su kviečiais“, – teigia ūkininkas.

Tikimąsi, kad reali derliaus kokybė atlikus nuodugnius tyrimus ir ištyrus visas grūdines kultūras, bus aiški rugpjūčio viduryje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)