Jie klausia, kodėl šie pinigai praktiškai numatyti atlyginti ne jau suskaičiuotus pernykščius, o būsimo 2018 –ųjų derliaus nuostolius, patirtus dėl nepasėtų ar pražuvusių žiemkenčių. Paprasčiau kalbant, kompensacija skiriama už komplikuotą rudeninę sėją, o ne už dėl lietaus prarastą pernykštį derlių.
Vyriausybė maitina pažadais
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai savaitės pradžioje tarėsi, kaip paskirstyti gautą europinę paramą, tačiau kompromiso dar nerado. Tarp žemdirbių vilnija pasipiktinimo banga, kad pernai rudenį įdėtos pastangos skaičiuojant dėl liūčių patirtus nuostolius gali nueiti šuniui ant uodegos.
ŽŪM duomenimis, pernykštės ūkininkų netektys dėl liūčių siekė 47 mln. eurų. Europos Komisija (EK) Lietuvai skyrė 9,12 mln. eurų paramos, tačiau ji nebus teikiama jau suskaičiuotiems nuostoliams atlyginti. Briuselis pripažino, kad neįprastai ilgai užsitęsęs liūčių laikotarpis neturi precedento, tačiau paramą paskyrė už būsimas 2018 metų netektis ir tik labiausiai nukentėjusiems ūkininkams.
Kaimynai latviai dar pernai žemdirbiams skyrė apie 15 mln. eurų kompensacijų už liūčių padarytus nuostolius. O Lietuvos Vyriausybė mūsų žemdirbius vis dar maitina pažadais.
Nėra laisvės skirstant milijonus
Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius DELFI užtikrino, kad Lietuva padarė viską, jog žemdirbius pasiektų ES kompensacijos. Taip pat jis pabrėžė, kad nėra jokios laisvės skirstant gautus milijonus eurų, nes EK patvirtintas įgyvendinimo reglamentas Nr. 2018/108 griežtai nusako, kas yra tinkamas šios paramos gavėjas.
„Reglamente numatyta, kad parama skiriama už plotą, kurio dėl pernykščių liūčių ir potvynių žemdirbiai nespėjo užsėti žiemkenčiais, arba už prarastą pasėtų žiemkenčių plotą. Žodžiu, kalbama apie prarastą 2018–2019 prekybos metų derlių“, – sakė jis.
Žemės ūkio viceministras akcentavo, kad ES paramą galima skirti tik tokiu atveju, jeigu pražuvę hektarai sudarys ne mažiau kaip 30 proc. viso ūkio žiemos sėjai skirto ploto.
Svarbu ir tai, kad ūkininkai tai pačiai žalai kompensuoti nebūtų gavę jokios nacionalinės paramos, draudimo išmokų arba ES finansinės paramos, išskyrus numatytą šiame reglamente.
R. Taraškevičius paneigė sklandančias kalbas, esą Briuselio skirtos lėšos gali patekti į rizikos ar žemdirbių pajamų stabilizavimo fondus ar gali būti panaudotos draudimo įmokoms.
„Čia negali būti jokių interpretacijų – reglamentas aiškiai nurodo, kam lėšos turi būti skirtos, ir taškas“, – sakė jis.
Latvijos valdžia jau parėmė žemdirbius
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Aušrys Macijauskas apgailestavo, kad iš ES gauti pinigai skirti ne jau įvertintiems, bet ateities nuostoliams atlyginti.
„Tikėjomės, kad bus kompensacijos už pernykštes netektis, kai negalėjome nusiimti savo derliaus. Kiekviename rajone buvo sudarytos komisijos, kurios suskaičiavo nuostolius ir užprotokolavo kiekvieną atvejį. Buvo įdėta labai daug darbo, bet dabar išgirdome, kad tų europinių pinigų tam lyg ir negalėsime naudoti“, – dėstė jis.
A. Macijauskas vylėsi, kad sekdama kitų valstybių pavyzdžiu mūsų Vyriausybė skirs iš nacionalinio biudžeto lėšų pernykščiams nuostoliams kompensuoti.
„Premjeras žemdirbių suvažiavime pažadėjo, kad skirs mažiausiai 9 milijonus ir tos lėšos turėtų pasiekti žmones, kurie dėl užsitęsusių liūčių negalėjo nusiimti derliaus. Latvija savo žemdirbiams iš biudžeto skyrė 15 mln. eurų, o kaimynų žemės ūkis yra daugiau nei dvigubai mažesnis nei Lietuvos. Kai kaimynai gauna tokią paramą, mums konkuruoti darosi sudėtinga“, – tvirtino ūkininkas.
LGAA vadovas pabrėžė, kad po pernykščių gamtos stichijų padarytų nuostolių ne vienam ūkininkui iškils išgyvenimo klausimas. Todėl, anot jo, pagalbos ranka turėtų būti ištiesta pirmiausia tiems, kuriems itin sunku.
„Daug kas gali atsidurti ties išgyvenimo riba ir jiems teks spręsti: užleisti savo laukus stipresniems koncernams ar kažkaip toliau gyvuoti. Jeigu augintojas pernai nuėmė pusę ar net tik trečdalį savo derliaus, jis galėjo likti skolingas už trąšas, sėklas, degalus. Kreditoriai jį spaudžia“, – aiškino A. Macijauskas.
Tikisi nacionalinės paramos
Dar labiau nusiminė Lietuvos daržovių ir bulvių augintojai sužinoję, kad Briuselis numatė paramą tik 2018-ųjų nuostoliams atlyginti. Tačiau jie tikisi, kad premjeras ištesės žodį ir skirs tiek pat lėšų tiems, kurių derlius pražuvo pernai.
„Pirmoji mūsų nuostata buvo neigiama, nes reglamente rašoma tik apie žieminių pasėlių nuostolius ir jų kompensavimą. Dabar atsirado vilties, kad daržininkai bus paremti iš nacionalinio biudžeto. Tiesa, pinigų dar nėra skirta, bet vis tiek bent pažadai teikia optimizmo“, – DELFI sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė.
Ji pridūrė, kad gavus nacionalinę paramą reikės visiems rasti sprendimą, kaip geriausiai ją paskirstyti.
„Pagrindinis kriterijus yra aiškus – kompensuojama ne mažiau kaip 30 proc. prarastų pajamų. Bet klausimas, kaip netektis apskaičiuoti? Ar bus imami kalendoriniai, ar derliaus metai? Kaip nuostolius įrodys tie, kurie neveda buhalterinės apskaitos. Čia garbės žodžiu nepasikliausi“, – svarstė Z. Cironkienė.
Neįžvelgė rinkos sutrikdymų
Pasak ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio, reikėtų ne kritikuoti, o pasidžiaugti, kad Lietuva gavo tuos 9,1 mln. eurų. Kita tema – kam ta parama bus skirta.
„Ne mes, o ES nusprendė, kokius nuostolius galima atlyginti. Iš tiesų pernai derliaus gavome ne mažiau nei užpernai. Todėl nebuvo įžvelgta rinkos sutrikdymo ir pajamų negavimo masto. Be to, kitose ES šalyse taip pat buvo stichinių reiškinių, pavyzdžiui Prancūzijoje, Portugalijoje ūkininkai nukentėjo nuo sausros. Tam nebuvo skirta parama. EK rado būdą, kaip kompensuoti Baltijos šalių ir Suomijos netektis – dėl technologinių sutrukdymų, t. y. dėl to, kad negalėjo įvažiuoti į dirvas sėti žieminių pasėlių ir pan. Pasidžiaukime, ką turime“, – sakė ŽŪM atstovas.
Savivaldybių pateiktais duomenimis, pernai dėl liūčių ir potvynių Lietuvoje žuvo arba buvo nepasėti 291 772 ha žieminių pasėlių.
Žemdirbiai kartu su ŽŪM specialistais sutarė, kad labai svarbu neprikurti sudėtingų „skaičiavimo slenksčių“. Svarstoma galimybė, kad paraišką kompensacijai gauti galima būtų teikti pasėlių deklaravimo metu iki birželio 4 d. Kaip numatoma europiniame reglamente, kompensacijos turės būti išmokėtos iki šių metų rugsėjo 30 d.
Taip pat svarstoma, ar pareiškėjams, skaičiuojant kompensacinę išmoką už pernai negalėtą pasėti žieminių pasėlių plotą, bus mokama tik už tą plotą, kuris neviršija trejų metų deklaruoto žieminių pasėlių ploto vidurkio.
Socialiniai partneriai diskutavo ir dėl kompensacinės išmokos dydžio diferencijavimo, atsižvelgiant į tai, ar pareiškėjo žieminiai pasėliai žuvo ar buvo nepasėti, pavyzdžiui, 100 proc. kompensacijos mokėti už žuvusius, o 50 proc. – už negalėtus pasėti žieminius pasėlius.