Ne visi pritarė ir siūlymams duoti vis daugiau lėšų smulkiems ūkiams. Pavyzdžiui, pieno gamintojai sako, kad mums reikia orientuotis į ekonominius dalykus, o ne į tai, ką nori girdėti smulkūs ūkiai.
Naglis Narauskas, Pieno gamintojų asociacijos tarybos narys, buvęs kooperatyvo „Pienas LT“ vadovas, pabrėžė, kad šiemet nė vienas iš 5 didžiausių mūsų pieno perdirbėjų negali apsieiti be importuotos žaliavos.
Nuo 2015 m. Lietuvos ūkiai pieno gamybą sumažino 7 proc. ir ji mažėja toliau.
Socialiniai tikslai, ne ekonomika
„Dabar mes ruošiamės investuoti į tuos segmentus, kuriuose nuo 2015 m. mažėjo gamyba ir karvių skaičius. Akivaizdu, kad strategija nukrypsta nuo pagrindinio tikslo – aprūpinti didžiausią regione perdirbimo pramonę žaliava. Šiandien nė viena iš mūsų įmonių negali dirbti neimportuodama žaliavos. Turime rūpintis ir investicijų į perdirbimą grąža. Šiandien ūkiai nuo 100 karvių yra ekonomiškai pajėgūs investuoti ir geba didinti pieno gamybą. Skirstant paramą reikėtų orientuotis į tokio dydžio ūkius“, – aiškina N. Narauskas ir sako, kad ekonomistai aiškiai pasisako, kad jei 36 proc. ES paramos nukreipsime į žemės ūkį nesukurdami pridėtinės vertės, nieko gero nebus. Ypatingai jei mes orientuosimės į socialinius tikslus, o ne ekonomiką.
„Jei skirstydami paramą negalvosime apie ekonominius tikslus, sulauksime ir visuomenės pasipriešinimo. Manau, reikia atsižvelgti į anksčiau padarytų investicijų ir daromų dabar grąžą, o ne į dalykus, kuriuos nori girdėti smulkesni ūkininkai“, – griežtai kalbėjo N. Narauskas ir pabrėžė, kad dabar kuriama paramos programa, pagal kurią planuojama skatinti pieno gamybą, pavėlavusi bent dešimčia metų. Dėl to estai, kurie smulkių ūkių atsisakė kur kas anksčiau, nuėjo į priekį.
„Mes vis bandome būti gražūs ir protingi, bet nenorime pažiūrėti tiesai į akis. Reikia duoti pakankamai investicijų tiems ūkiams, kurie turi potencialą ir yra gyvybingi ir gali užsiversti paskolų akmenį bei kelti visą šalies ekonomiką ir perdirbimą. Tačiau, kiek suprantu, šiandien judame kita kryptimi ir lieka tik tikėtis, kad nebus taip blogai, kaip prognozuojama“, – sakė N. Narauskas.
Mažieji prieš
Viktoras Pranckietis, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, atkirto, kad šiandien mes neturime prabangos kažkuriems ūkiams tiesiog pasakyti, kad jie turite žlugti ir bandoma gelbėti visus.
Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė, ūkininkė Regina Bernatonienė. sako, prieštaraujanti minčiai, kad 50 ir mažesnių karvių fermų statyba nerentabilu, nes jos pačios ūkis išaugo nuo 25 karvių, dabar laiko virš 100.
„Kaip galime kalbėti apie mažesnių ūkių rentabilumą, kai jiems už tokios pat kokybės pieną mokama mažesnė kaina nei didiesiems, kurie ir taip efektyvesni ekonomiškai nei mažieji. Pradžioje suvienodinkime kainas“, – pastebi R. Bernatonienė ir sako, kad mažieji ūkiai taip pat gali būti gyvybingi.
Kaip rašė BNS, tikimasi, kad papildoma parama Lietuvos pieno ūkiams kiek pristabdys jo gamybos nuosmukį, sako žemės ūkio viceministras. Ministerijos atstovai teigia, kad skatinti gamybos didinimą reikia, nes šalyje yra pakankamai pieno perdirbimo pajėgumų. Tuo metu karvių augintoja abejoja, ar į paramą galės pretenduoti smulkiausi ūkininkai.
Pienininkystei parama
„Tai (finansavimas – BNS) yra tas amortizatorius, kuris leistų mums (...) nors kažkiek pristabdyti tą kritimą“, – Seimo Kaimų reikalų komitete praėjusią savaitę sakė viceministras Paulius Lukševičius.
Dalinant papildomą pereinamojo laikotarpio Europos Sąjungos (ES) ir valstybės paramą žemės ūkui, 2021-2022 metais pienininkystei numatyta 69,9 mln. eurų.
„Daug kas gali klausti – jeigu mes pienu apsirūpiname 130 proc., kodėl dar investuojame į tą pieną vidaus apsirūpinimui. Jeigu neinvestuosime, po penkmečio ar dar šiek tiek neturėsime ir to 100 proc. ir turėsime kritinę situaciją“, – įsitikinęs viceministras.
P. Lukševičiaus duomenimis, be papildomo finansavimo primelžto pieno nuo 2022 metais prognozuojamų 1,498 mln. tonų 2027 metais sumažėtų iki 1,376 mln. tonų, o investicijos leistų kitąmet primelžti jau 1,505 mln. tonų.
Tačiau ministerija, be kita ko, nurodo, kad ir papildomai į pienininkystę investavus beveik 70 mln. eurų, primilžis kasmet mažėtų ir 2027-aisiais siektų iki 1,419 mln. tonų.
ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovės Jurgitos Stakėnienės teigimu, į paramą galės pretenduoti ūkininkai, auginantys ne mažiau kaip 10 melžiamų karvių. Jie įsipareigotų pieno gamybą padidinti bent 15 proc.
Jos skaičiavimais, su parama pieno gamybos kritimas būtų pristabdytas apie 3 proc.
Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė, turinti beveik 30 karvių ūkį, abejoja, ar į paramą galės pretenduoti smulkiausi ūkininkai.
„Natūroje paimti paramą ir pasinaudoti ja mažiausiai nuo 30 karvių įveiktų ūkis. (...) Apie kokias paramas ir investicijas su savo 10-11 karvių ir 10-12 centų už litrą pieno galiu galvoti? Negaliu galvoti apie investicijas, turiu galvoti apie išgyvenimą. Su savo 26 karvėmis turėčiau užsidėti labai didelį akmenį po kaklu norėdama pasiimti paramą“, – BNS sakė ūkininkė.
ŽŪM atstovė J. Stakėnienė sako, kad skatinti gamybos didinimą reikia, nes Lietuvoje yra pakankami pajėgumai perdirbti pieną.
„Turime pakankamai perdirbimo pajėgumų, turime gamyklų, kurios gali gaminti daugiau tų produktų, galėtume didinti eksportą, valstybė gautų naudą“, – BNS teigė ministerijos atstovė.
J. Stakėnienė sako, kad papildoma parama paskatintų daugiau smulkių ir vidutinių ūkininkų pasiekti ekonomiškai gyvybingų ūkių stadiją, nes dabar jie sunkiai verčiasi.
„Vieni gali įsigyti daugiau gyvulių, pasistatę tvartus, kiti gali keisti veisles, daugiau dėmesio skirti šėrimui, pašarams ir taip padidinti primilžius iš vienos karvės, nes dabar pas mus jie labai nedideli“, – sakė J. Stakėnienė.
Pasak jos, dėl papildomo pienininkystės sektoriaus rėmimo bus apsispręsta per rugsėjį.
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina birželį buvo 301,1 euro už toną – 3,5 proc. mažesnė nei gegužę, bet 21,8 proc. didesnė nei prieš metus. Pirmąjį šių metų pusmetį supirkta 632 tūkst. tonų pieno – 1,8 proc. mažiau nei pernai sausį-birželį.
Šiemet prognozuojamas primilžis – apie 1,48 mln. tonų. Pernai primelžta 1,49 mln. tonų pieno – 3,8 proc. mažiau negu užpernai, o supirkta 1,35 mln. tonų, arba 0,1 proc. daugiau.