Į Seimo kaimo reikalų komitetą su oficialiu raštu kreipėsi Lietuvos Uogų augintojų asociacija. Šiame dokumente rašoma:
„Strateginio plano projekte (versija 2021.12.31) susietoji parama 2023-2027 metais uogų sektoriui numatoma apie 280 eur/ha, kai tuo tarpu daržovių ir sodų sektoriui numatoma apie 400 eur/ha.
<...>
Atstovaudami Lietuvos uogų augintojus ir apibendrinę gautus prašymus/paklausimus dėl per mažos susietosios paramos uogų augintojams 2023-2027 m. strateginiame plane, prašome išnagrinėti mūsų kreipimąsi bei atitinkamai teikti pasiūlymus LR ŽŪM dėl susietosios paramos didinimo ir suvienodinimo su sodų/daržovių sektoriumi (400 eur/ha),“
Žemės ūkio ministerija sako, kad tiesioginės išmokos taip sudėliotos pačių socialinių partnerių prašymu, o bendra parama šiam sektoriui augs trečdaliu.
„Kažkodėl uogininkus žemės ūkio ministerija paliko už borto. Uogos tarsi niekinės ir joms lieka panašiai kaip grūdams – 280 eurų už hektarą, nors mūsų verslas sudėtingas ir imlus darbo rankoms. Mėginame išsikovoti didesnes išmokas, nes jei dabar nepakeisime, tai daugelį metų tiek ir gausime. Mums keista, kad uogas ir vaisinius sodus atskyrė kaip šakas“, – dėsto T. Gurskas ir aiškina, kodėl jiems reikšmingas 120 eurų skirtumas. Jis pastebi, kad, pavyzdžiui, daržininkystė atsiperka kur kas greičiau, nes ten derlius gaunamas jau pirmais metais po pasodinimo.
Dauguma uogakrūmių pradeda derėti tik ketvirtais metais, o investuoti tenka kasmet. Būtent šiuo laikotarpiu svarbu kiekvienas centras. Vėliau, įsikūrus, ši parama ne tokia svarbi, nors sukuriama daug darbo vietų.
„Kaimai nyksta, nes žmonės atsisako ūkininkavimo ir plotus atiduoda didiesiems grūdų ūkiams, kurie remiasi technika. Uogininkystėje šeima gali pragyventi ir turėdama vieną hektarą žemės“, – dėlioja T. Gurskas.
Žemės ūkio ministerija savo komentare rašo:
„Žemės ūkio ministerija vertina bei rimtai analizuoja visus pasiūlymus ir pagal galimybes bei prioritetus į juos atsižvelgia.
Susietoji parama vaisių ir uogų/ riešutų sektoriams nuo 2023 metų bus atskirta pačių socialinių partnerių siūlymu. Bendrai vidutinis metinis lėšų krepšelis vaisių ir uogų/ riešutų sektoriams 2023 – 2027 m.„ palyginti su 2021 m., išauga 30 proc. Uogoms/ riešutams vidutiniškai per metus teks 2,5 mln. Eur., o vaisų sektoriui – 2,2 mln. Eur. Dar palyginti, lauko daržovių sektoriui, kuriam parama irgi padidinta, vidutinė metinė lėšų suma sieks 2,3 mln. Eur.
Visiems šiems sektoriams parama didinama, nes Lietuva savo vaisiais, uogomis ir daržovėmis apsirūpina nepakankamai.
Skirstant susietąją paramą atsižvelgta, kad vaisių ūkių bendrasis pelnas su subsidijomis (be susietosios paramos) 1 šeimos sutartiniam darbuotojui yra vidutiniškai 36 proc. mažesnis nei uogų ūkių, o vaisių ūkių pajamų svyravimai itin dideli ir kelis kartus viršija uogų ūkių pajamų svyravimus.
Remiantis ŽŪIKVC plotų deklaracijomis, sodų plotai 2015 – 2020 m. sumažėjo dvigubai, o tuo pačiu laikotarpiu uogynų plotai išaugo 85 proc.
Vidutinis išmokos dydis už hektarą yra preliminarus ir sumodeliuotas pagal prognozuojamą hektarų skaičių. Jeigu ūkiams paramos schema (įvertinus ir kitą paramą) ir kiti ekonominiai rodikliai yra patrauklūs ir jų dirbamų žemės plotų didėja, automatiškai parama už hektarą mažės. Tokios tendencijos buvo akivaizdžios iki šiol – parama uogynams buvo patraukli – jie plėtėsi, o sodai atvirkščiai – traukėsi.
Jei parama neskatins kurtis ūkių ir pareiškėjų bus mažiau, likę pareiškėjai automatiškai gaus didesnes išmokas už hektarą. Taip tikimasi subalansuotos plėtros.
Bendrai susietosios paramos krepšelis yra skirtas ekonomiškai jautriems sektoriams, jis yra ribotas (negali būti didinamas) ir ministerija visą susietąją paramą skirsto pagal prioritetus.
Strateginis planas pateiktas Europos Komisijai vertinimui. Jeigu Europos Komisija turės pastabų, jis gali būti koreguojamas.“