Skaičiuojama, kad per pastaruosius šešerius metus šių gyvūnų beveik patrigubėjo, laisvėje dabar gyvena beveik 300 stumbrų. Į Raudonąją knygą įrašytų stumbrų medžioti negalima, leidžiama nušauti vieną kitą paliegusį gyvūną. Pasak žinovų, stumbrai gali misti maždaug 200-tų pavadinimų miško, pievų augalais, medžių žievėmis, tačiau Lietuvoje jie nuėjo lengviausiu keliu– tapo žemės ūkio produkcijos vartotojais. Nuėda, ištrypia nemažai pasėlių, sudarko laukus. Pastaruoju metu, perėję iš vadinamojo Aristavos trikampio per magistralę „Via Baltica“, kelia grėsmę čia esantiems daržininkystės ūkiams, rašoma pranešime.
Tad bendro rūpesčio suvienyti į Aplinkos ministeriją, Grūdų augintojų asociacijos iniciatyva, susitikti su aplinkos ir žemės ūkio ministrais kartu atvyko ir Daržovių augintojų asociacijos atstovai. Pasak Grūdų augintojų asociacijos pirmininko Aušrio Macijausko, blogiausia situacija tose vietose, kur įsikūrę ūkiai, auginantys daug daržovių, bulvių. Nors plotai nėra dideli– 200– 500 ha, į juos nemažai investuota, ūkininkai turi įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai, bankams. Kaip rodo ūkininkų patirtis, stumbrai ir per keliolika minučių gali nusiaubti, ištrypti pasėlius, žala padaryta daržovių hektarui gali siekti ir 100-tą tūkstančių eurų. Taip atsitikus ūkiams grėstų bankrotai.
„Prieš kelis metus stumbrai mano ankstyvųjų bulvių lauke pabuvo apie 15 minučių, neėdė, tik perėjo lauką, o padaryti nuostoliai siekė 8 tūkst. eurų. Tuomet šioje bandoje buvo 36 stumbrai, dabar – jų dvigubai daugiau. Kad daržininkystės ūkiai būtų apsaugoti, reikia tverti tvoras. Bet tai brangu, vien tik už medžiagas tokios tvoros kilometrui tektų pakloti daugiau nei 10 tūkst. eurų be PVM. Jokių kompensacijų tvoroms nuo šių žvėrių nėra. Reikia surasti kompensavimo mechanizmą“, – aiškino ankstyvųjų bulvių augintojas iš Kėdainių rajono Rimantas Žebarauskas.
Aplinkos ministro patarėjo Mariaus Čepulio teigimu, – didžiausia problema ne patys stumbrai, o tai, kad mažoje teritorijoje gyvena daug šių žvėrių, darančių žalą ūkininkams. Esą efektyviausias būdas būtų išginti stumbrus į kitas vietoves.
„Reikėtų juos vyti link Taujėnų, Ukmergės, per Nevėžį pervaryti, kad jie pasklistų didesnėje teritorijoje. Mūsų planas būtų pavaikyti stumbrus sniego motociklais, ginti juos toliau“, – sakė M. Čepulis.
Tačiau žemdirbiai labai abejoja valdininko užmojais išblaškyti stumbrus. Pasak daržininko Vidmanto Kvedaro, banda nepaliaujamai didėja, gyvūnai nebebijo žmonių, įveikia elektrinius aptvarus, net išlaužia tvoras, o išvaryti iš pamėgtos teritorijos, vėl sugrįžta.
Anot ūkininkų, apie stumbrų keliamas problemas kalbama daugybę metų, tačiau pokyčių taip ir nesulaukiama. Taip pat jie skundėsi, kad sunku gauti kompensacijas už stumbrų padarytą žalą, kompensacijos per menkos, neatstoja to, ką turėtų kompensuoti.
„Prieš porą metų 70 stumbrų banda, išlaužusi tvorą per dvi valandas sunaikino kukurūzų lauką. Atsėjau grikiais, tačiau rudenį ir juos žvėrys suniokojo. Bet už tai kompensacijos negavau, nes esą tuo metu grūdinės kultūros turėjo būti nuimtos, nors grikiai dar žydėjo. Tai kompensavimo mechanizmą reikia tobulinti“, – susitikime kalbėjo Kėdainių rajono ūkininkas Paulius Bieliauskas.
Grūdų augintojų asociacijos pirmininko Aušrio Macijausko teigimu, valstybė turėtų reguliuoti stumbrų populiaciją ir gerbti privačią nuosavybę, kuri pagal Lietuvos Konstituciją yra neliečiama, o ją paėmus visuomenės poreikiams turi būti teisingai atlyginta.
„Privati nuosavybė turi būti gerbiama. Visuomenė nori, kad Lietuvoje būtų stumbrai, kurie daro žalą asmenų nuosavybei. Galima sakyti, kad tokiu būdu nuosavybė yra nusavinama, už ją tinkamai neatlyginant. Visuomenės mastu tokių ūkininkų, savininkų – mažuma, tad valstybė turi juos apginti. Už patirtus nuostolius ūkininkams turi būti tinkamai atlyginta, taip pat biudžete reikia surasti lėšų kompensacijoms už tvoras“, – teigė A. Macijauskas.
Susitikime su ūkininkais aplinkos ministras Simonas Gentvilas pripažino, kad Stumbro apsaugos ir valdymo plano, numatančio dalį gyvūnų perkelti į Dzūkiją bei kitas populiacijos reguliavimo priemones, įgyvendinimas vėluoja, baigiasi perkėlimui numatytas finansavimas.
Pasak Aplinkos ministerijai pavaldžios Saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, skaičiuojama, kad dabar laisvėje gyvena trys populiacijos, Kėdainių ir Panevėžio rajonuose ganosi 270 stumbrų. Kol kas bandų mažinimas, išskaidymas nėra sėkmingas. Šiemet leista išimti iš bandos, kitaip tariant nušauti 15 kraujomaišos paveiktų, paliegusių stumbrų, sumedžiota 14. Į Dzūkijos nacionalinio parko stumbryną atvežtos septynios stumbrų patelės. Iki žiemos pabaigos iš Vidurio Lietuvos planuojama perkelti 25 stumbrus. Šie gyvūnai specialiomis gaudyklėmis gaudomi tik žiemą, perkelti juos sunku.
Tad artimiausiais metais dėl stumbrų kaimynystės Vidurio Lietuvos ūkininkams rūpesčių, vargu, ar sumažės. Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, nelogiška atsisakyti žemdirbystės šiuose derlinguose plotuose, todėl stumbrų kaimenė turi būti gerokai mažinama. Tam reikėtų keisti Stumbrų apsaugos ir populiacijos valdymo planą.
Susitikime su aplinkos ir žemės ūkio ministrais sutarta ieškoti pinigų kompensacijoms už tvoras nuo stumbrų. A. Macijausko teigimu, lėšų tam turėtų būti skirta iš nacionalinio biudžeto. Taip pat sutarta, kad artimiausiu metu Daržovių augintojų ir Grūdų augintojų asociacijos pateiks duomenis, koks būtų lėšų poreikis, kuriose vietovėse pirmiausia reikalingos tvoros. Numatyta, kad kitas ūkininkų susitikimas su minėtų ministerijų vadovais bei specialistais vyks nuotoliniu būdu sausio 12 dieną.