Tačiau 2017 m. birželį Europos parlamentas priėmė sprendimą uždrausti augalų apsaugos priemones žalinimui skirtuose plotuose, dalis žemdirbių pradėjo abejoti, ar verta jas sėti. Kitas smūgis įvyko, kai pirkimus sumažino Indija - viena iš svarbiausių mūsų rinkų.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) apklausos rodo, kad po ES sprendimo baltyminių augalų plotai gali mažėti net iki 50 proc.
Auginti žirnius neskatina ir rinkos kaina: šiuo metu siūloma sudaryti sutartis po 160-180 eurus už toną, kai dar derliaus ėmimo metu rinkos kaina siekė apie 220 Eur/t.
„Žirniai turi keletą „nišinės“ kultūros bruožų: didžiausia paklausa yra susiformavusi viename konkrečiame regione, o atėję keletas stambių gamintojų reikšmingai padidino pasiūlą. Jai padidėjus ir Indijai, kuri yra didžiausia jų importuotoja, stengiantis apsaugoti savo gamintojus, žirnių kainą smuko apie 20 proc.,“ – teigia LGAA administracijos direktorius Ignas Jankauskas.
Indija diktuoja savo sąlygas
Bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas teigia, kad šiuo metu situacija Lietuvos žirnių augintojams yra išties nepalanki.
„Žirnių kainą rinkoje realiai lemia viena šalis – Indija, kuri importuoja didelius šios kultūros kiekius. Todėl kainos svyravimai pasaulinėje rinkoje priklauso nuo šios šalies importo poreikio ir importo aplinkos. Dabar situaciją smarkiai apsunkino Indijos vyriausybės sprendimas nuo 2017 metų lapkričio įvesti 50 proc. muito mokestį, kuris skirtas apsaugoti Indijos žirnių augintojus nuo konkurencijos su žirnių augintojais iš kitų šalių.aiškina „Agrokoncerno grūdai“ direktorius.
Kitas nepalankus veiksnys Lietuvos ūkininkams, auginantiems žirnius – su Indija prekiaujama doleriais, o ši valiuta per metus susilpnėjo apie 15 proc., tai nepalanku mūsų augintojams.
Trečias nepalankus veiksnys – Indija planuoja muitus išlaikyti ir pratęsti ateinantį sezoną, tad didesnių permainų šioje srityje nereikėtų tikėtis“, – aiškina „Agrokoncerno grūdai“ direktorius.
Vertindamas dabartinę situaciją K. Šimas teigia, kad auginti žirnius ir juos pelningai parduoti darosi vis sunkiau.
„Nėra jokių draudimų parduoti žirnius į Indiją, tačiau eksporto apimtys smarkiai sumažėjo dėl ekonominių motyvų, kurie nulemia situaciją, kai pardavimo kaina geriausiu atveju padengia žirnių auginimo savikainą“, – sako direktorius.
Anot jo, pasaulio rinkose yra signalų, kad Indija gali būti priversta atsisakyti tokios agresyvios muitų politikos.
„Tikėtina, kad žirnius eksportuojančios šalys (Kanada, Rusija, Rumunija, Prancūzija, Pabaltijo valstybės), reikšmingai sumažins auginamų žirnių pasėlių plotus, tad iki javapjūtės Lietuvoje žirnių kaina gali pakilti vietinėse eksportuojančių šalių rinkose. Tai gali nulemti žirnių kainų kilimą vietinėje Indijos rinkoje arba Indijai teks atsisakyti agresyvios muitų politikos. Jei kaina Indijoje paliktų, Lietuvos ūkininkai, neatsisakę žirnių auginimo, taip pat turėtų galimybę gauti didesnę kainą, nei yra dabar.
Kita vertus, Lietuvoje žirniai yra vasarinė kultūra, ji sėjama pavasarį, tad ūkininkas dar gali pasirinkti ir auginti kitas, pelningesnes kultūras – miežius, pupas ar vasarinius kviečius“, – siūlo K. Šimas.
Ieško geriausių sprendimų
Babtų seniūnijoje ūkininkaujantis grūdų augintojas Romas Majauskas sako, kad nelabai supranta, kodėl Europos parlamentas nusprendė imtis naujų draudimų.
„Buvo kalbėta, kad reikia apsirūpinti priedais iš savų augintojų, o ne pirkti soją iš Amerikos, todėl buvo įvesti žalinimo reikalavimai, kad galėtume auginti ir gauti papildomą išmoką bei visoms pusėms būtų nauda.
Dabar kažkodėl pabandė pakeisti, o dar tuo pačiu ir Indija nustojo pirkti. Dalį savo žirnių eksportuodavome, nes perdirbėjai, kurie gamina pašarus yra nelabai suinteresuoti į lietuviškus žirnius“, – teigia ūkininkas.
Kalbėdamas apie ateities perspektyvas ūkininkas sako, kad yra tik keli galimi variantai.
„Dabar dar pradėjus drausti pesticidus, be kurių žirnių neužauginsi, arba užauginsi sugraužtus kirminų, kyla klausimas, kam juos išvis auginti, tada geriau palikti pūdymą ir jis užsiskaitys kaip žalinimui skirtas plotas.
Tai arba paliksime pūdymą, nesėsime žirnių arba naudosime pesticidus, be kurių kitaip negalima užauginti, bet viską parodys ateitis ir Europos parlamento sprendimai“, – mano ūkininkas.
Ūkininkai nerimauja
Įmonės Kooperatyvas „Šiaulių Aruodas“ vadovas Raimondas Juknevičius sako, kad šiai dienai augintojai su nerimu planuoja sėjomainą.
„Dėl priimtų nutarimų dalį ploto turėjome skirti žalinimui, todėl gerokai išaugo ankštinių kultūrų pasėliai, bet dabar dėl naujų nutarimų tuose plotuose negalima bus naudoti pesticidų.
Todėl dabar norint įtikti užsienio ir vietinei rinkai reikia konkuruoti su žema savikaina ir kokybe. Tie plotai, kurie buvo skirti žalinimui, dabar neatitinka reikalavimų, o kad mūsų chemizuotu būdu užauginta produkcija vadintųsi ekologiška, turėtų būti padarytas dviejų metų pereinamasis laikotarpis, bet tokių dalykų tikrai niekas nesiruošia daryti“, – teigia ūkininkas.
R. Juknevičius sako, kad jei produkcija bus auginama be pesticidų, nebus gaunamas nei didelis kiekis, nei kokybė, nei žema savikaina, todėl ūkininkai negalės konkuruoti rinkoje. Vienintelis būdas, anot ūkininko, yra perimti ekologiškuose ūkiuose naudojamas technologijas, tačiau tam reikalingos milžiniškos investicijos.
„Žirniai, pupos yra tos kultūros, kurias labai nesunkiai veikia piktžolės, todėl kovai su jomis ekologiniuose ūkiuose yra naudojamos specialios technologijos, įrengimai. Bet perimti tą technologiją iš ekologiškų ūkių kainuoja labai didelius pinigus, o be to chemizuotas ūkis negauna tokios paramos, kurią gauna ekologiniai ūkiai“, – sako R. Juknevičius.
Nors pavasaris jau čia pat, anot ūkininko, žemdirbiai yra pasimetę, nes nėra iki galo aiškiai suformuluoti žalinimo reikalavimai.
„Nėra aišku, kokie reikalavimai bus sėjant tarpinius pasėlius. Ūkio ministerija vis dar derina strategiją su Briuseliu, todėl mes šiais dienai negalime atsakyti įmonėms, kurios ieško rinkų, nes jiem reikia žinoti koks bus kiekis, o mes tokios informacijos negalima pateikti, nes patys nežinome“, – apie sunkią situaciją pasakoja R. Juknevičius.