Renginyje, dalyvavo. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, kitų žemdirbiškų organizacijų vadovai.
J. Talmantas, sakė, kad FNTT išvados, jog buvo pažeidimų nėra argumentas ministrui trauktis, nes pažeidimų „daro visi“. Kitas argumentas – Žemės ūkio ministerijoje vyksta reforma, tuo pačiu pačios aktyviausios derybos su ES dėl būsimo finansinio laikotarpio ir negalima „ministerijos palikti be vairininko“.
Spaudos konferencija surengta J. Viliono iniciatyva.
„Situacija žemės ūkyje sudėtinga. Dabar ministras puolamas dėl kelių hektarų, tarsi būtų padaręs nusikaltimą. Žemdirbiškos organizacijos nesutinka, kad jis būtų atleistas. Norime, kad jis liktų toliau dirbti“, – sako J. Vilionis ir argumentuoja, kad dabar ne laikas „keisti arklius“, nes reikia derėtis su ES dėl naujo finansinio periodo. Jo žiniomis, per pusantro mėnesio papjauta virš tūkstančio karvių, dar pustrečio tūkstančio išvežta parduoti į Lenkiją.
Į klausimą, ar normalu, jog Žemės ūkio ministras dirba svetimą žemę, J. Vilionis atsakė, jog dauguma ūkininkų susiduria su panašiomis bėdomis, kai remiasi žodinėmis sutartimis, ar dirba žemes, kurių savininkai nežinia kur esantys.
„Jei tas pats plotas nedeklaruojamas kelių ūkininkų, tokie plotai dirbami. Jei ūkininkas deklaravo plotą, jų savininkas pats gali pareikšti pretenzijas Nacionalinei mokėjimų agentūrai“, – dėstė J. Vilionis, užsimindamas, kad tai gali būti įprasta praktika.
J. Sviderskis sakė, kad B. Markauskas žemės ūkio bendroves kaip ministras tenkina, o svetimos žemės deklaravimas tiesiog jo, kaip atpirkimo ožio paieškos ir tai politinė kova ir kerštas dėl LRT ir „Agrokoncerno“. Be to, J. Sviderskio teigimu, ministrui buvo keršijama dėl Žemės ūkio ministerijos ir jai priklausančių institucijų pertvarkos, nes buvo atleisti seniau priimti įvairių partijų atstovai.
„Ministro negalima kaltinti žemės užgrobimu ir tiesioginių išmokų grobimų. Išmokos mokamos ne dėl sklypo savininkui, o ūkininkui, kuris žemę dirba, kad kompensuotų negautas pajamas. Jei žmogus turi žemę ir jos nedirba, laukia patogios progos ją parduoti. Manau, kad ministras turėjo žodinį sutikimą dirbti. Aš pats turiu žemės ir pats radau, kas ją dirba“, – aiškina J. Sviderskis.
Jo duomenimis, vien sklypų Lietuvoje yra 1,2 milijono, ir jie priklauso 800 tūkst. savininkų. Ūkininkui rasti, koks sklypas priklauso konkrečiam savininkui – sudėtinga. Po žemės reformos nežinioje gyvena gana daug ūkininkų, ypatingai stambieji, kuriems rasti išsivažinėjusius savininkus ypatingai sudėtinga.
„Žemė ne tik nuosavybė, bet ir viešoji gėrybė, kuri turi tenkinti ne tik savininkų, bet ir kitų žmonių poreikius. Tą sakęs yra net vienas popiežius. Leisti jai dirvonuoti negalime“, – savo filosfiją dėsto J. Sviderskis ir išsakė priekaištus LRT dėl šios istorijos nušvietimo.
J. Sviderskis sako, kad bėda kai bendrovės, valdančios po tūkstantį hektarų, technologiškai sudėtinga apvažiuoti į masyvus įsiterpusius smulkių savininkų sklypelius.
„Lietuvoje atvejų, kai dirbama svetima žemė, apie 50 tūkstančių. Apie tai buvo kalbama su visomis valdžiomis, tačiau tik dabar pradėti spręsti, kad panaudos ir žodinės sutartys taptų būtinomis“, – aiškina J. Sviderskis.
J. Vilionis sako, kad praktiškai kiekvienas stambesnis ūkininkas turi žodinių sutarčių, kurios gali bet kada apskųstos.
J. Talmantas sako, kad yra ir kita bėda – žemė matuota netiksliai ir paklaidos iki 10 proc. Tuos ruožus dažnai dirba ūkininkai jei jie apleisti.
„Mes visi papuolėm į tą pačią bėdą, kai suariama žemė viena tam, kad apleista žemė nekeltų gaisro pavojaus, kaip nutiko šiomis dienomis Kėdainiuose. Tokia žemė turi būti paimta valstybės reikmėms. Pavyzdžiui, kai buvo išdalinti trihektariai, nepasakyta, per kiek laiko šie plotai turi būti privatizuoti nebuvo“, – piktinasi J. Talmantas ir sako, kad ūkininkai, deklaruodami žemę, jau patiria sunkumų, nes reikia aiškintis dėl mažų neaiškių plotų.
J. Talmanto nuomone, sunkumus sudaro tai, kad Lietuvoje, skirtingai nuo daugumos ES šalių, nėra taisyklių, kaip savininkas turi naudoti žemę ir ką daryti, jei ji naudojama netinkamai.
Saulius Daniulis Ekonominių ūkininkų sąjungos pirmininkas sako, kad ūkininkai kenčia dėl to, kad jie įdirba apleistą žemę, o paskui ji atitenka žmonės, kurie tiesiog „atsikelia išvadas“.
S. Daniulis sako, kad šiandien Lietuvoje įsigaliojo du ūkininkavimo būdai: vieni dirba žemę ir gamina produkciją, kiti ją tik deklaruoja ir gauna išmokas.
„Mes negalime konkuruoti su vakariečiais“, – sako J. Sviderskis ir sako, kad siekia, jog ministerija dirbtų žemdirbiams ir „dėl 80 arų nekiltų sumaištis“.