Iš kitos pusės, ūkiai, kurie laiku pasistatė jėgaines, šiandien įgavo konkurencinį pranašumą. Tik toli gražu ne visi spėjo į šį traukinį. Kai kurie norėtų gaminti elektrą, tačiau to negali padaryti dėl biurokratinių trikdžių. Apie tai kalbėjome laidoje „Delfi tema“.
„Padėtis nepavydėtina, nes brango ne tik elektra, bet ir degalai bei dujos. Sunkiausia padėtis paukštininkystėje, kiaulininkystėje, sodų ir daržovių ūkiuose. Kur reikia šildyti ar šaldyti bei ventiliuoti patalpas. Mažiau kenčia grūdų augintojai. Metai buvo geri. Javai sausi ir džiovinimo sąnaudos mažos“, – aiškina Paulius Astrauskas, žemės ūkio viceministras.
Martynas Laukaitis, kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas, sako, kad šiandien labai daug nežinomųjų dėl energetinių išteklių kainos. Pažangaus daržovių ūkio verslo modelis buvo sandėliuoti derlių jo ėmimo metu ir neparduoti, nes tada perteklius ir kainos žemiausios, o laikyti sandėliuose iki pavasario. Šiandien elektros kaina padidėjo 5-6 kartus ir nežinia ar daržovės per keletą mėnesių tiek pabrangs, kad jas apsimokėtų laikyti sandėlyje ventiliuoti ir šaldyti.
„Didžiausia daržovių ir sodo ūkių problema, kad energetika savikainą didina greičiau nei rinkoje kyla derliaus kaina“, – aiškina M. Laukaitis.
Jo paties ūkyje už elektrą sąskaitos augo nuo 6 tūkst. iki 30 tūkst. eurų. Dabar gali tekti mokėti ir 40 tūkst. eurų.
Algirdas Asauskas, UAB „Biometanos“, priklausančios „Šiaurės vilko“ įmonių grupei, direktorius, skaičiuoja, kad šiandien, kai pats gali gaminti elektros energiją, puikus ekonominis laikas, nes naudojamos atliekos iš gamyklų ir fermų. Gaminama elektra ir biodujos. Taip mažinamos sąnaudos. Šiandien įmonėms „Biometana“ atiduoda 200 kilovatvalandžių, parduoda 300 tūkstančių kilovatvalandžių. Kilovatvalandės savikaina 10-15 centų. Tokia jėgainė kaip jų, kainuotų apie 5 mln. eurų, jei šalia statyti karvides, papildomai milijonas. Atsiperkamumas penkeri metai. Šiuo metu elektra tiekiama Skaistgirio ŽŪB veikiančiam paukštynui ir „Delikateso“ mėsos perdirbimo įmonės skerdyklai.
P. Astrauskas sako, kad žemės ūkis, jei kalbėsime apie elektros gamybą, turi milžiniškas perspektyvas ir tuo rūpinasi Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijos. Dabar ieškoma, kaip tas galimybes plačiau atverti.
Tačiau ūkininkai žiūri įtariai.
„Mes norime patys gaminti sau elektrą, tačiau didžiausia problema biurokratija. Skirstomieji tinklai visiškai neįgalūs ir gauti leidimus prisijungti prie tinklo bei pradėti elektrinės veiklą labai sudėtinga. Man sunku apsakyti žodžiais, kokie ten terminai ir pats darbo pobūdis. Gavome paramą ant pastatų stogų montuoti saulės jėgainę. Vietoj to, kad ją jau montuotume ant stogo, tiesiog susirašinėjame su energetikais. Jie tų pačių pažymų prašo po kelis kartus. Jau bendraujame per advokatus. Manau, kad žemės ūkiui masiškai gaminti pigią elektros energiją trukdo biurokratija“, – dėsto M. Laukaitis.
M. Laukaitis sako, kad pagrindinė problema gavus ES paramą ta, jog būtinai turi prisijungti prie tinklo, kad būtų suskaičiuota, kiek pagamini sau ir kiek parduoti. Gamyba sau nepripažįstama ir pradėjus veikti tokiai jėgainei paramą tektų grąžinti.
M. Laukaitis prašo ŽŪM pakeisti taisykles ir pripažinti, kad tik sau elektrą gaminantys ūkiai būtų pripažįstami kaip įgyvendinę projektą. Teoriškai saulės elektrinėje pagaminta kilovatvalandė kainuotų apie 7 centus, tačiau realiai būtų kiek daugiau. Dabar ūkininkas moka 30-40 centų.
P. Astrauskas sako, kad tokių energetinių projektų nėra daug dėl kelių priežasčių. Pirma, tai verslui ir ūkiams reikia įsisavinti naujas technologijas, kas užtrunka, antra – daugelis verslų dar finansiškai neatsigavo nuo pandemijos, ir trečia priežastis ta, jog dar prieš keletą metų susidomėjimas buvo gana menkas, nes elektros energijos supirkimo kaina buvo menka. Žemės ūkio ministerija iš Kaimo plėtros programos skirta apie 55 mln. eurų biojėgainių plėtrai, iš kurių panaudota tik 12 mln. eurų. Susidomėjimas užaugo tik paskutiniu metu ir procesas pajudėjo. Bus parama tokiems projektas. Tą planuoja kelios ministerijos.
„Šiandien daugeliui tai būtų vienas iš išsigelbėjimo būdų gaminti energiją sau“, – konstatuoja P. Astrauskas.