Iš kitos pusės, rinkos dalyvių netenkina siūlomos paramos priemonės, galinčios sušvelnint padėti. Ūkininkai protestuoja prieš vadinamą pasaugojimo projektą, kai bus mokama už tai, kad bendrovės savo sandėliuose laikys pagamintą produkciją. Tai praktiškai vienintelis ES palaimintas projektas pandemijos fone ir Lietuvos žemės ūkio ministras Andrius Palionis oficialiai pareiškė, kad tokios apimties parama žemės ūkio kaip sektoriaus išgelbėti negali.
Perdirbėjai savo ruožtu atmetė Žemės ūkio ministerijos pasiūlymą jiems skirti 120 milijonų eurų su sąlyga, kad bus išlaikytos pernykštės pieno supirkimo kainos.
Nori strategijos
„Žmonėms reiškia aiškios perspektyvos. Jei pieno per daug, galime jo kiekį mažinti. Dabar į ūkininkus visi šluostosi kojas, lyg nemato, kokios kainos. Jautieną pirko po 1,7 euro už kilogramą, prasidėjus karantinui kaina nukrito iki 1,2 euro, o už karves išvis moka tik po keliasdešimt centų“, – piktinasi Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius.
Pieno kainos Europoje
Bendrovių asociacijos vadovas taip pat piktinasi pieno supirkimo kainų kritimu. Asociacijos vadovo duomenimis, parduotuvių lentynose, lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, pieno produktų kainos 5-6 proc. didesnės. Vadinasi, kaip teikia bendrovių atstovas, rinkoje problemos nėra ir piginti žaliavą, kas nutiko paskutiniais mėnesiais, taip pat nėra būtinybės.
Perdirbėjai į tokius pareiškimus žvelgia skeptiškai ir sako, kad duomenys, kuriais remiasi ūkininkai, tai tik išankstinės prognozės. „Milk Observatory“ pateikia išankstinius skaičius, kurie po to tikslinami kai paskelbiama oficiali statistika. Remtis šiais duomenimis neteisinga.
„Protestuoti ūkininkų teisė. Visoje Europoje žemdirbiai ir perdirbėjai gyvena draugiškai, tik pas mus nuolatiniai konfliktai“, – atkerta Egidijus Simonis, perdirbėjus jungiančios organizacijos „Pieno centras“ direktorius.
Skirtingos nuomonės
„Jei krito pieno produktų eksportas, tegul įmonės parodo realius savo praradimus. Šaunu, kad mūsų įmonės dirba ir perdirba daugiau nei mes gaminame žaliavos, tačiau jei žaliavą reikia įvežti iš Latvijos, Estijos, Lenkijos ar Vokietijos tai neturi būti daroma mūsų sąskaita ir kompensuojama ne mūsų sąskaita mažinant supirkimo kainas“, – piktinasi J. Sviderskis ir sako, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, paskutiniais mėnesiais eksportas į trečiąsias šalis auga.
Be to, italai, vokiečiai, ispanai net estai nemažino pieno supirkimo kainos, o Nyderlanduose ji net kilo, kodėl ši kaina krenta Lietuvoje.
„Reikia rimto tyrimo, ar nebus taip, kad vėl visi nuostoliai bus sukrauti ant ūkininko pečių“, – siūlo J. Sviderskis.
E. Simonis, sako, kad negalima remtis prognozėmis, kurios bus tikslinamos.
„Kodėl jie nesako, kad šiuo metu kaina didesnė nei pernai ar užpernai tuo pačiu laiku, bet šaukia, kad supirkimo kainos drastiškai krito? Kovą Lietuvoje pienas pigo 0,2 proc, o ES vidurkis buvo 2,2 proc. Balandį Lietuvoje kaina mažėjo virš 3 proc, Dabar mokame 31 ct. už kilogramą ir kritimas bus 1 ct“, – aiškina E. Simonis ir įvardina kitą bėdą.
Perdirbėjų duomenys
Kaltina tarpininkus
Lietuvoje tik keletas perdirbėjų ir jiems pieną tiekia virš 50 pieną superkančių tarpininkų. Kiek šie moka ūkininkams niekas nežino. Perdirbimo įmonės didiesiems ūkiams moka europinę kainą, kitiems tiekėjams panašią kainą ir ji mažinama už kokybinius parametrus.
„Prancūzai moka po 15 ct už kilogramą, kad pienas nebūtų patiektas perdirbėjams ir sunaudotas ūkyje, amerikiečiai, anglai pieną išpila. O pas mus stengiamasi įtikinti, kad ten viskas yra gerai“, – dėsto E. Simonis ir tikina, kad lenkai dabar ūkiams net neduoda paramos, nes pieno kaina dar nekrito žemiau savikainos. Latviai patvirtino projektą, kad žemdirbiai bus remiami kai kainos kris 20 proc„ tačiau kol kas kaina mažėjo tik 2-3 proc.
Paramos atsisakė
„Pieno centro“ atstovas aiškina ir kodėl perdirbėjai nenori dalyvauti 120 milijonų eurų vertės projekte, pagal kurį jie gautų paramą ir įsipareigotų išlaikyti pernykštes supirkimo kainas.
„Derybos dar nesibaigė. Teisininkai įvertino siūlomas schemas ir matome, kad jos prieštarauja Europos teisei. Be to, manome, kad šis modelis nėra skaidrus. Žemės ūkio ministerija išsiuntė projektą derinti į Briuselį. Mes siūlome kitus paramos modelius, tačiau ministerija juos atmetė“, – apie lietuviškas perspektyvas aiškina E. Simonis ir pripažįsta, kad vasaros mėnesiai kainų kritimai ūkininkams gali būti skausmingi, nes nukentėjo viso pasaulio ekonomika ir kas laukia pasakyti niekas negali.
Apie tokią perdirbėjų poziciją A. Palionis sakė:
„Man asmeniškai jų pareiškimas buvo akibrokštas, nes aš apvažiavau visas didžiąsias įmones, jiems pristačiau paramos mechanizmą ir nė vienas net puse žodžio nepasakė, kad jis netinka. Problema ta, kad Europos komunikatas ūkininkams išmokos sumą riboja iki 100 tūkst. eurų, o kiek tęsis ši krizę mes nežinome. Kai kuriems ūkiams ši suma būtų išnaudota per 1-4 mėn. ir nežinotume ką daryti toliau. Dėl to ministerija sukūrė planą, kaip žemdirbius remti per perdirbėjus.“