Pasak Jono Erciaus, šiemet žiemkenčiai yra sveiki. Tad lieka tikėtis, kad dar bent porą savaičių šalčiai neužpuls ir nesutraukys ūglių.
Džiaugiasi net tie, kurie baiminosi, kad žiema, kurios metu sniego nebuvo daug ir jis greit ištirpo, galėjo sunaikinti želmenis. Nedideli šalčiai daigams nepakenkė, tad persėti pasėlių šiemet nereikės.
Specialistai ragina ūkininkus dar neskubėti tręšti laukų ir nesibaiminti dėl to, kad kol kas gamta nežaliuoja. Mat žemei dar trūksta šilumos, kuri paskatintų augmenijos proveržį.
Žemės paviršiuje tik 5 laipsniai
Šilutės krašto Ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas pasakoja, kad savaitės pradžioje tikrino savo žemių temperatūrą ir prietaisai parodė, kad tikrasis pavasaris dar vėluoja. 15 cm gylyje žemės temperatūra buvo tik iki 5 laipsnių šilumos.
O tam, kad atsigautų ir pradėtų vegetuoti žolynų ir žiemkenčių šaknys reikia, kad žemės temperatūra pakiltų bent iki 6,5 laipsnių.
Pasak K. Andrijausko, ūkininkai dažnai sukrunta tręšti ar kitaip skatinti augti savo pasėlius tik sugrįžus gandrams. Šiemet kai kurie gandrai jau sugrįžo, bet didžioji dauguma jų dar lūkuriuoja – jų lizdai tušti. „Taigi, savaitėlę dar galima palaukti ir gamta atgims“, – sako K. Andrijauskas.
Jo pastebėjimu, mūsų krašte pasėlių derliui daug įtakos turi dirvų drėgmė, ir pirmomis pavasario dienomis kai kuriais metais užklumpantys šalčiai. O apskritai gamta niekada neįtinka visiems ūkininkams ir jų auginamoms kultūroms, todėl kalbėti apie būsimą derlių žiūrint į vos išlindusius daigus yra panašu į loteriją.
„Agromanijos“ žemkenčiai sveiki
Žemės ūkio bendrovės „Agromanija“, įsikūrusios Juknaičiuose pirmininkas Zigmas Misiukonis „Šilutės naujienoms“ patvirtino, kad šios bendrovės laukuose žiemkenčiai išliko sveiki. Jis sakė jau apvažinėjęs laukus ir įvertinęs pasėlius. Bendrovė praėjusių metų rudenį pasėjo 126 ha rapso, 160 ha kviečių ir 100 ha kvietrugių. Visi žiemkenčių laukai gražūs, nėra nei nuskendusių vandenyje, nei iššalusių plotų.
Kai tik pradžius laukai, bendrovė šiemet dar sės apie 220 ha vasarinių kultūrų. Juknaitiškiai javų derlių parduoda užsienio supirkėjams, dalį derliaus palieka sėklai ir savo galvijų pašarui, kurių augina daugiau nei pusantro šimto.
Vainute – kaip loterijoje
Vainuto ūkininkas Jonas Ercius iš savo valdomų 250 ha praėjusių metų rudenį apsėjo apie pusę – 40 ha žieminių rapsų ir apie 75 ha žieminių kviečių. Likusi žemė bus apsėta vasariniais kviečiais, žirniais ir miežiais.
Pasak J. Erciaus, jo žemės įvairios – dalis maišyta su durpžemiu, o kita dalis su priemoliu. Taigi, kiekvienais metais jis derliaus laukia kaip loterijoje – pasiseks ar ne. Šiemet žiemkenčiai yra sveiki. Tad lieka tikėtis, kad dar bent porą savaičių šalčiai neužpuls ir nesutraukys ūglių.
J. Ercius augina ir apie 150 galvijų, tad dalį užaugintų grūdų sunaudoja pašarui. O kiek derliaus lieka, tiesiog parduoda. „Džiugu, kad pastaruosius kelerius metus iš eilės tiesiog sekasi ūkininkauti“, – sako vainutiškis.