Maži, bet negražūs
Ūkininkas Vaidas, kuris į žemės ūkį pasuko visai neseniai, jau spėjo atsikąsti nelabai saldžios žemdirbio duonos. Ir visai ne dėl to, kad derlius priklauso nuo vis sunkiau nuspėjamos gamtos šėlionių.
Jis išsinuomojo žemės greta kitos, gerokai stambesnės ūkininkės laukų.
Pasak Vaido, iš pradžių kaimynystėje ūkininkaujanti Dalia jam pasirodė kaip labai mandagi, maloni ir sukalbama moteris. Vis dėlto per kelerius metus jis pastebėjo ir tam tikras, viena vertus, smulkmenas, kita vertus – šiokį tokį jos darbuotojų atsainumą.
Susidarė jausmas, tarsi smulkesnis ūkininkas mažiau vertingas, o per jo pasėlius ir su kombainu pervažiuoti galima, ir akmenis jo žemėje išversti, ir pasėlius nupurkšti.
„Buvo kelis kartus pasitaikę, kad kai jos lauką purkšdavo, nupurkšdavo ir mano pasėlių dalį. Aišku, juk ne ji pati purškia, ne specialiai taip nutinka.
Buvau ją susitikęs, susistabdžiau, pakalbėjome. Pasakiau jai, kad norėčiau, jog tai daugiau nesikartotų.
Tuokart ji pasirodė labai maloni, pasakė, kad pašnekės su darbuotojais, ir išties, kurį laiką tai nesikartojo“, – pasakojo Vaidas.
Ir vis dėlto, pasak pašnekovo, po to periodiškai vis pasikartodavo kokie nedideli, bet nelabai gražūs poelgiai iš kaimyninio ūkio pusės.
„Kitą sykį buvau nuvažiavęs savo lauko kulti, žiūriu – jos darbuotojai, važiuodami su kombainu per mano lauką, sugalvojo apsisukti, visą juostą miežių nukūlė.
Et, tiek to, numojau į tai tuomet ranka, galvojau, kam nepasitaiko.
Vėliau vėl kuriais metais bulves augino, tai kai kasė, iš kombaino akmenis į mano žemę išvertė…“ – pasakoja Vaidas ir priduria, kad ilgainiui tokios smulkmenos ėmė stiprokai jį erzinti.
„Ji ėmė sakyti, esą viskas ten tame mano lauke buvo gerai. Klausė, ko aš čia skambinėju, ko iš jos noriu. Kai pasakiau, kad man trūksta derliaus, atkirto: „gal tau galvoj trūksta“.
Nupurškė žirnius
Tačiau kantrybės taurę perpildęs įvykis nutiko dar šių metų pavasarį.
Gretimuose laukuose buvo auginamos skirtingos kultūros: pas Vaidą žirniai, o pas Dalią – žiemkenčiai.
Pastaruosius jos darbuotojai purškė nuo piktžolių, ir purkštuvas nupurškė poros metrų pločio Vaido pasėlių juostą – ir taip per visą lauko ilgį.
„Iš pradžių dar galvojau, kaip čia geriau daryti tokiu atveju. Žirniai sunyko gana stipriai, juk gavo tokios chemijos… Pašnekėjau su kitais ūkininkais, jie patarė skambinti, sakyti, kaip yra ir tartis dėl kompensacijos“, – pasakoja vyras.
Jis teigė taip ir padaręs, tačiau iš karto susidūrė su priešiškumu.
Dalia viską neigė ir sakė, esą nupurkšti jo lauko jos darbuotojai tikrai negalėjo, o žirniai ten blogai augantys dėl to, kad žemė ten prasta.
Visgi po pokalbio moteris nuvyko iki lauko, apžiūrėjo ir po savaitės Vaidui jai vėl paskambinus, jau pripažino, kad ant žirnių papuolė herbicidų.
„Tada ji pasiūlė, kad rudenį, kai kulsiu ir matysiu, kiek iš tiesų nuostolių yra, pasakysiu jai ir ji sumokės kompensaciją“, – reziumuoja Vaidas.
Jis priduria, kad, ko gero, dėl nupurkštos lauko dalies nieko net nebūtų sakęs, jei ne tie ankstesni incidentai.
„Kaip jis man telefonu sakė: „tokie kaip tu turi nusiskausminti“. Nepažįstu jo kaip žmogaus, bet tikrai manau, kad čia ne jo paties žodžiai… Yra kitas stambus ūkininkas, medžiotojas, kuris tokiomis frazėmis jau anksčiau švaistėsi. Panašu, kad viskas čia susiję“.
Tik nusijuokė
Vaidas sako, kad žirniai galutinai nesunyko, kažkiek atsigavo, tačiau, jo teigimu, derlius iš tos 2 metrų juostos buvo gerokai mažesnis.
„Nuimant derlių kombainas rodo derlingumą, kiek tonų prikuliama.
Na, ir aš pasiskaičiavau, kad man apie pusės tonos žirnių trūksta. Jų vertė apie 100 eurų. Tiesa, dar pradėdamas kulti, skambinau Daliai, bet ji neatsiliepė. Tad aš pabaigiau savo darbus, paskambinau jai gerokai vėliau, nes maniau, javapjūtė, visi laksto užsiėmę, darbo, rūpesčių daug…“ – pasakojo pašnekovas.
Paskambinęs jis priminė judviejų susitarimą ir pasakė paskaičiavęs, kad nuostoliai siekia apie 100 eurų. Tačiau tai, ką išgirdo kitame laido gale, jį labai nustebino ir nuvylė.
„Ji ėmė sakyti, esą viskas ten tame mano lauke buvo gerai. Klausė, ko aš čia skambinėju, ko iš jos noriu.
Kai pasakiau, kad man trūksta derliaus, atkirto: „gal tau galvoj trūksta“. Na, žinote, tada supratau, kad nieko gero su ja nebus“, – pasakoja vyras.
Jis priduria, kad apie situaciją ir anksčiau kalbėjęs su kitais ūkininkais, o šie, išgirdę, kas jam pridarė nuostolių, tik nusijuokė ir pasakė, kad būtų tikras stebuklas, jei Dalia sumokėtų kompensaciją – esą dar nėra taip buvę.
Kaimynas „su charakteriu“
Tuo tarpu pati ūkininkė Dalia, paskambinus „Rinkos aikštės“ žurnalistams, teigė žinanti, kad purškiant jos laukus buvo pakilęs vėjas ir dėl to dalis herbicidų papuolė ant kaimyno žirnių. Ir vis dėlto, sako ji, bėda yra visai ne žirniuose – moters teigimu, Vaidas yra sunkaus charakterio kaimynas.
„Taip buvo, kad su purkštuvu šalimais buvo pravažiuota ir vėjas tiesiog nupūtė į kaimyno žirnius purškiamus herbicidus.
Tačiau aš esu agronomė, puikiai žinau, kad augalas sustresuoja, tačiau nenunyksta. Visai gerai atsigauna ir derlius dėl to nei kiek nesumažėja.
Vaidas – ne agronomas, ūkininkauja neseniai, o ir kaimynas jis nekoks, viskas jam negerai… Na, jis toks su charakteriu.
Apskritai manau, kad ne šimte eurų čia reikalas yra.
Kalbėdamas su manimi ėmė jis balsą kelti, aš jam atsikirtau, kad nesu jam lygi, esu bent dvigubai vyresnė ir jis neturi teisės su manim taip kalbėti ir savo nekultūros rodyti.
Kaip jis man telefonu sakė: „tokie kaip tu, turi nusiskausminti“.
Nepažįstu jo kaip žmogaus, bet tikrai manau, kad čia ne jo paties žodžiai… Yra kitas stambus ūkininkas, medžiotojas, kuris tokiomis frazėmis jau anksčiau švaistėsi. Panašu, kad viskas čia susiję“, – svarstė moteris.
Pasakė tik po 3 mėnesių
Dalia sako, kad iš tiesų jiedu su Vaidu buvo sutarę prieš kūlimą susitikti, apžvelgti situaciją ir tada nuspręsti, ką daryti toliau. Tačiau ji sakosi iš Vaido nesulaukusi jokių žinių.
„Jis kūlė žirnius, o mes sėjom rapsą. Ištisai buvau ten, bet jis man nieko nesakė. Juk visą laiką šalia sukinėjausi.
Kadangi jis man neskambino, aš supratau, kad nuostolio nėra.
Be to, aš pasidariau nuotraukas ir mačiau, kad jokio nuostolio nebuvo, derlius nebuvo mažesnis“, – tikina Dalia ir priduria mananti, jog yra visiškai teisi ir Vaidui visiškai nieko neskolinga.
„Galų gale kūlimas buvo rugpjūtį, o jis man spalio gale paskambinęs 100 eurų pareikalavo. Sakė, kad pusės tonos trūksta – na, žinote, iš tų kelių arų tiek žirnių nuostolio tikrai negalėjo būti.
Na, o kai ėmė jis kalbėti pakeltu tonu, pasakiau, kad tikrai ne su manim taip jam kalbėti ir padėjau ragelį“, – šnekėjo ūkininkė.
Ji pridūrė, kad jei kaimynas nori, jiedu galintys eiti į teismą ir ten ji įrodys, kad yra teisi, o Vaidas dėl nupurkštų žirnių jokių nuostolių nepatyrė.
Ji pridūrė, kad jos laukai ribojasi ir su kitų ūkininkų laukais, ir visokiausių situacijų per ilgus ūkininkavimo metus yra nutikę, tačiau visos jos išsprendžiamos bendražmogiškai.
„Mums būna taip pat, kad nupurškia laukus. Bendrovė šiemet apskritai padegė, dalis mūsų lauko išdegė. Net nesikreipiau, nieko nesakiau. Nes žinau, kad taip nutinka, ir gali bet kam nutikti. Juk niekas iš blogos valios tokių dalykų nedaro“, – tikino ūkininkė.
Galiausiai nei vienas, nei kitas ūkininkas nesiruošia nusileisti ir abu jaučiasi teisūs – Vaidas teigia, kad net jei netyčia padarytas nuostolis, jis turi būti atlygintas, tuo tarpu Dalia sako, kad jokio nuostolio apskritai nebuvo.
Tik ar verta dėl šimto eurų minti teismų slenksčius? O gal žinojimas, kad neverta, ir leidžia tokioms situacijoms klestėti?..