Ne tik dėl to, kad praktiškai išnyko piliečiai, sutinkantys dirbti už kelis šimtus eurų per mėnesį, maistą ir gaivinančius skysčius. Tobulėjant technologijoms, reikia jaunimo ir kvalifikuotų žmonių – nuo mechanizatorių iki pardavėjų bei ūkių valdytojų, kuriems tenka mokėti ir atitinkamus atlyginimus. Ne visi kol kas moka virš 1000 eurų „į rankas“, tačiau pripažįsta, kad tai būtina.
Imti vokelyje nebesutinka
„Mažiausias atlyginimas kaime, augalininkystės sektoriuje, kai žiemą darbo nėra ir darbininkas tiesiog išlaikomas, tai 700–800 eurų į rankas. Jei darbuotojas sugeba šiek tiek daugiau, dirba su modernia technika, tai 1000–1100 eurų. Nepamirškim, kad kombainas ar traktorius šiandien tai įrenginys su programuoja technika, navigacinėmis sistemomis. Tokiai technikai valdyti reikalingas išprusęs žmogus“, – aiškina Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkininkų asociacijos direktorius, su šeima dirbantis 1800 hektarų žemės.
Gyvulininkystės sektoriuje, kur darbas sunkesnis ir nėra poilsio žiemą, pinigai dar didesni.
„Jei fermoje nori gero žmogaus, nes darbas sunkus, „į rankas“ reikia mokėti 1500 eurų. Su atostoginiais, visais mokesčiais. Nemokėsi, niekas nedirbs. Jaunimas už mažiau vargu ar eis. Čia kalbu apie stambius ūkius. Aš pats, pavyzdžiui, nepajėgus tiek mokėti, nes mano ūkis gana mažas ir balansuoja ant nuostolingumo ribos“, – pripažįsta Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas, ir sako, kad tūkstantis eurų „į rankas“ kaime jau gana įprastas reiškinys.
Ūkininkas neturi pasirinkimo – žmonės nori gauti pensiją, turėti socialines garantijas ir vokelyje pinigų imti nesutinka.
Europinis atlyginimas
Tačiau ši alga tai ne pabaiga. Dideliuose ūkiuose reikia ir vadybininko. Užsienyje įprasta, kad yra ne tik paprasti darbuotojai, bet ir vadovai, kurie dirba kartu su darbininkais, tik jų atsakomybė kur kas didesnė. Tokio žmogaus alga Lietuvoje turi būti bent 2000 eurų.
Šiems skaičiams pritaria ir S. Daniulis.
S. Daniulis pastebi, kad turime milžinišką problemą – jau keliolika metų neruošiami tokie specialistas kaip melžėjos, mechanizatoriai. Kai „baigsis“ ši karta, kuri dar dirba, neaišku ką reikės daryti toliau.
S. Daniulis dėsto ir toliau – ūkiuose reikalingi ne tik traktorininkai, bet ir vadybininkai. Pavyzdžiui, žmonės, kurie kooperatyvuose užsiima derliaus realizacija, ūkyje vadovauja ūkiui. Jie paprastai gauna procentą nuo apyvartos ir bazinį atlyginimą.
„Savo kooperatyve matome, kad vadybininkai turėtų gauti normalią europinę algą 2000–3000 eurų. Stambiuose ūkiuose ūkių vadovai 1500–2000 eurų. Jų atsakomybė milžiniška. Tai normalių įmonių vadovai“, – atlyginimų rėžius vardina verslininkas ir tikina, kad jauni ir protingi žmonės gali rasti vietą kaime ir galvoti apie emigraciją nebeverta.
Kaime mieliau ūkininkauja nei samdosi
„Stambūs ūkininkai jau sako, kad rasti tvarkingą melžėją ar mechanizatorių sudėtinga, ir jau moka nuo tūkstančio eurų „į rankas". Kaime žmonių mažėja, o tie, kurie dirba, nori kurti savo ūkius. Dirbti už palyginti mažas algas norinčių nebėra", – aiškina Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas.
Tačiau jis pabrėžia, kad nors spaudimas didinti algas yra, toli gražu ne visi ūkiai turi tam resursų. Keli metai iš eilės buvo nepalankūs tiek pieno, tiek grūdų sektoriuje. Dirbama be pelno arba su nedideliu nuostoliu.
Kitas aspektas, kad augalininkystėje yra tik 4–6 mėnesiai tikro darbo per metus.
„Kai kurie ūkininkai žmones samdo tik keliems mėnesiams ir tada jiems moka didelius atlyginimus. Geresnis kelias, kai tas pats atlyginimas išdalinamas visiems metams. Tada žmonės pririšami", – analizuoja ekspertas.
Tačiau jis įžvelgia ir pavojų, galintį pristabdyti atlyginimų didėjimą – ūkininkai gali masiškai pradėti vežti ukrainiečius, kurie sutiks dirbti ir už mažesnį atlygį. Ypatingai, jei kalbėsime apie sezoninius darbus.