14 straipsnių
Mokytojai mokyklose vaikams dar retkarčiais pasakoja, o kartais, dideliam jų nustebimui, net parodo laukuose besiganančias karves, kurias rankomis ar primityviais melžimo aparatais melžia ūkininkai. Tie patys, kurie reguliariai rengia žygius į sostinę su šūkiu „kur mano pinigai“. Tiksliau kompensaci...
Nors žemės ūkis savo apimtimis pralenkė IT ir dar pernai skaičiavo milžiniškus pelnus, viename iš sektorių prasidėjo didžiuliai pokyčiai. Kalba apie pieno sektorių, nes čia keičiasi tiek ūkių struktūra, tiek pagrindiniai žaidėjai.
Sausra ir žemos supirkimo kainos verčia trauktis mažesnius ūkininkus, kurie nesuvaldė rizikų ir negali konkuruoti rinkoje pirkdami pašarus.
Trečiadienį žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pareiškė, kad nuo rugsėjo krentančias kainas lėmė tai, jog susvyravo viena iš pieno perdirbimo įmonių.
Lietuvoje sparčiai mažėja pieno ūkių, nors valdžia jau keliolika metų jiems dosniai dalina paramą ir kuria garsias sektoriaus vystymo strategijas, pagal kurias gamybą turime padidinti nuo 1,5 iki 3 milijonų tonų per metus.
Lietuva jau keliolika metų deklaruoja, kad gyvulininkystės prioritetinė sritis, tačiau jau keletą metų mažėja karvių ir kiaulių.
Pavasarį, smogus pirmajai karantino bangai, pieno perdirbėjai prakalbo, kad dingo rinkos ir tuo pačiu sustojo eksportas. Ūkininkams buvo drastiškai nurėžtos supirkimo kainos.
Jei pažvelgsime į statistiką, tai pieno sektorius atrodo liūdnai: kainos krenta, melžiamų karvių mažėja keletą metų iš eilės, lenkams parduodami ūkių, laikiusių šimtus raguočių, bandos, pieno importas per karantiną Žemės ūkio ministerijos duomenimis šoktelėjo nuo 35 iki 40 proc.
„Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas pieno sektoriaus legenda, garsėjantis tuo, kad nevynioja žodžių į vatą. Pasak jo, mes net ir gaudami nemažą ES paramą darome tam tikras klaidas, dėl ko nesugebame konkuruoti.
Sėkmingai pieno gamintojų kooperatyvų veiklai reikia ne tik kokybiškos žaliavos – būtini ir modernūs pienvežiai. Šiuos brangiai kainuojančius pirkinius įsigyti padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijom...
Ūkininkai prisipažįsta, kad nenoras mokėti orius atlyginimus žmonių toli gražu nesulaikydavo kaime. Tačiau šiandien padėtis pasikeitusi.
Kiek daugiau nei prieš savaitę buvo pranešta, kad Latvijos pieno gamintojų kooperatyvas „Piena celš“ pasiryžęs suvienyti jėgas su Estijos kolegų organizacija „E-Piim“ nuosavai pieno perdirbimo gamyklai Estijoje pastatyti.
Prie būsimos tarnybos Kaune „besipratinantys“ žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ir jo komandos nariai, dirbdami vieną dieną per mėnesį antrajame pagal dydį šalies mieste, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) suteiktose patalpose, ir šią savaitę su žemdirbių atstovais aptarė aktualius klausimus.
Padvigubinti Lietuvoje pieno gamybą, kelis kartus padidinti jo produktų eksportą ir sustiprinti kooperaciją. Tačiau tokia naujoji ambicinga pieno sektoriaus strategija gali virsti nereikalingais popieriais, jeigu pirmiausia nepavyks susitarti dėl tinkamų pieno supirkimo kainų.
