Kita ministerija, dėl kurios sprendimų žemdirbiai tikina prarandantys pajamas, tai Aplinkos ministerija. Su šia įstaiga žemdirbiai neseniai susikibo – surengė protestą, kuriame dalyvavo ir traktoriai, prieš Sūduvos nacionalinio parko steigimą. Aplinkos ministerija (AM), bent kol kas, atsitraukė.
Kas verčia pradėti protesto akcijas laidoje Delfi tema kalbėjomės su Raimundu Juknevičiumi, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininku, Aušriu Macijausku, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovu ir Jonu Vilioniu, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentu.
„Protesto akciją vis nukeliame. Buvo viena data, paskui kita, nes nebuvo bendro sutarimo. Kol kas nematome nieko, ką Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) spręstų ūkininkų naudai. Tai ir Strateginis planas, gamtosauginės priemonės, ekoschemos, fermų sanitarinės zonos. Gamyba ir supirkimo kainos krenta, išmokos mažiausios ES, neaišku iš ko reikės prisitaikyti prie Žaliojo kurso reikalavimų. Tam Kaimo plėtros programai turi būti paskirti papildomi pinigai. Ministro stuburo ir politikos nėra, o supirkimo kainos mus veda į pražūtį“, – aiškina J. Vilionis ir pabrėžia, jog Kęstutis Navickas, žemės ūkio ministras, tai skaudulys, kuris turi pasitraukti.
R. Juknevičius ne toks kategoriškas. Jis sako, kad Lietuvos žemės ūkio taryba turėjo užprogramuotą bėdą, kad daugėjant narių išsiskyrė interesai, o sprendimai galėjo būti priimti tik absoliučiu balsų pritarimu – net vienas žmogus, turintis kitokią nuomonę, galėjo vetuoti visus sprendimus. Dabar priimti nauji įstatai ir valdymo sistema pasikeis. Organizacija taps efektyvesne.
Kalbėdamas apie Lietuvos ūkininkų sąjungą, pirmininkas pabrėžė, kad jų pozicija nuosaiki, nors jie yra opozicija visoms valdžioms. Tačiau jei yra įmanoma kalbėtis, tai dialogas turi vykti. Nepasitikėjimas ministru buvo anksčiau, kai jo pasisakymai buvo įžeidžiantys ir pažeidžiantys ūkininkų interesus.
„Šiandien mūsų sąjunga laikosi pozicijos, kad situacija įtempta, žemės ūkio politika nėra draugiška žemdirbiams, tačiau nutrūkus diskusijai su valdžia problemos nebus sprendžiamos. Kaip jos turi būti sprendžiamos nuomonės išsiskiria ir atsiranda aistros. Jei dialogo būdu negalime nieko išspręsti, gali būti ir protesto akcija“, – sako R. Juknevičius ir kaip vieną iš reikalavimų formų įvardinantis visuotinį žemdirbių suvažiavimą. Jei ten kils idėjos „eiti ant barikadų“, taip ir bus.
A. Macijauskas sako, kad viena iš didžiausių bėdų, jog ūkininkai nesusišneka su visuomene, nes kai bėdų turi ūkininkai, kenčia visi.
„Dėl nevykusios žemės ūkio politikos, kuri vyksta jau dešimt metų, Lietuvoje maisto produktai vieni brangiausių, o infliacija viena didžiausių ES. Statistika rodo, kad žemės ūkis traukiasi ir galime prognozuoti, kad maisto produktai ir toliau brangs, nes gamyba ir maisto pramonė naikinama. Protestuoti turėtų ne ūkininkai, bet vartotojai“, – aiškina A. Macijauskas ir sako, kad žemdirbius iš vienos pusės spaudžia ES reglamentai ir direktyvos, kurie sukonstruoti labai neprotingai, iš kitos pusės, Lietuvos nacionaliniai aktai juos dar sugriežtina. Pavyzdžiui, dėl saugomų teritorijų, apsauginių vandens telkinių apsaugos zonų išplėtimas.
„Aplinkos ministerija, nesitardama su visuomene ir ūkininkais labai smarkiai plečia aplinkosauginius reikalavimus ir visiškai neatsižvelgia, kaip tai paveiks ekonomiką ir žmonių gyvenimą. Jei nebus išspręsti tokie klausimai, kaip daugiamečių pievų atstatymas, 4 proc. žemės, kurioje negalėsime gaminti produkcijos, laikymas, patys griežčiausi ES sėjomainos reikalavimai, vandens telkinių apsaugos zonos. Jei neišgirsime racionalių sprendimų iki pavasarinių darbų pradžios, sulaikyti žemdirbius nuo protesto akcijų bus neįmanoma“, – sako A. Macijauskas ir sako, kad nepriimtina, kai AM viceministras sako, kad dėl švaresnės Baltijos jūros bus paaukoti 8 tūkst. ha dirbamų žemių be jokių kompensacijų.
„Labai lengva aukoti svetimą turtą nenumatant jokių kompensacijų. Negalima lengva ranka tiesiog uždrausti vykdyti veiklą“, – piktinasi A. Macijauskas ir pripažįsta, kad protestai bus ne tik prie ŽŪM, bet ir prie AM.
Grūdininkų vadovas sako, kad jie turi tris pagrindinius reikalavimus: išspręsti daugiamečių pievų klausimus, kad savo laukuose nereikėtų laikyti pievų, nors nelaikai gyvulių, turim sočiai kraštovaizdžio elementų ir laikyti 4 proc. nedirbamos žemės nereikia, sėjomainos reikalavimai ir vandens telkinių apsaugos zonos turi būti peržiūrėti.
J. Vilionis vardina, kad jų pagrindiniai klausimai tai mokesčiai – turto, vandens naudojimo; vis griežtėjantys reikalavimai apsaugos zonoms apie fermas ir per mažos supirkimo kainos.
R. Juknevičius sako, kad pagrindinis reikalavimas – vienodos konkuravimo sąlygos su kitomis ES šalimis. Tokia pat parama ir tokie pat ribojimai, kad nebūtų persistengta.