Šį kritimą ypatingai pajuto pieno perdirbėjai, kurie į ES veždavo daug taip vadinamų „industrinių“ produktų, skirtų tolimesniam perdirbimui ar vartojimui viešbučių ir restoranų meniu.
Nereikia pusfabrikačių
„Eksportuojamų produktų kainos kol kas kur kas žemesnės nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vidaus rinkoje parduodame 40 proc. produkcijos ir ji išliko stabili. Eksportas sumažėjo“, – aiškina Egidijus Simonis, Lietuvos pienininkų asociacija Pieno centras vadovas.
Aosciacijos vadovas sako, kad užsienyje kol kas neatsigavo restoranų ir kurortų verslas, kur buvo parduodama daug pusfabrikačių.
Tačiau bendra padėtis žemės ūkyje nėra bloga.
„Metai bus normalūs. Nors kalbame apie ypatingai didelį derlių, tačiau dar nežinia koks jis bus. Tai, jog turėsime daug javų ir neturėsime kur jų dėti ar neturėsime pinigų supirkti, išpūstas reikalas. Be to, dar klausimas, ar kiekis bus didesnis nei 2015 m., kai jis buvo labai didelis. Anksčiau trukdavo vagonų, kuriais javai buvo vežami į uostą. Dabar tokių bėdų nebėra, sukurta visa reikalinga infrastruktūra“, – dėsto Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas ir įvardina iš kur kilo kalbos apie pinigų stygių – supirkėjai nori kuo greičiau supirkti derlių tiesiai iš laukų, nes tada javai pigesni.
Sodininkai džiaugiasi
A. Gapšys nemato bėdų ir daržovių sektoriuje ar sodininkystėje. Derlius nebus rekordinis, tiesiog normalūs derlingi metai ir tai ūkininkams leis atsigauti finansiškai, nes pora metų iš eilės buvo sunkūs.
„Derlius bus 4–5 kartus didesnis nei pernai. Jei pernai skynėme 800 t, tai šiemet planuojame 4 tūkst. t. Tiek turime normaliais metais. Kainos kol kas panašios kaip pernai“, – optimistiškai į rudenį žvelgia Jonas Janišius, „Ažuožerių sodai“, valdančios 170 ha sodų, direktorius.
Vadovas sako, kad pagal prognozes Lenkijoje obuolių bus 2 mln. t mažesnis nei pernai, rinkoje pertekliaus nėra, tad galima laukti palankių kainų.
„Taip blogai, kaip pernai jau negalėjo būti. Mažai skynė ne tik lietuviai, bet ir kitos šalys. Šiemet derlius bus vidutinis, tad atsigriebsime“, – metais patenkintas Vaidas Stanaitis, „Luksnėnų sodų“, auginančių 65 ha ekologiškų ir 118 ha tradicinių sodų, direktorius ir įvardija, nuo ko priklausys lietuvių sėkmė – kaina priklausys nuo lenkų.
Derlius ten bus mažesnis – sodus nusiaubė šalnos, krušos ir ligos – galima tikėtis, kad kaina bus pakankamai aukšta. V. Stanaitis laukia, kad jos bus panašios kaip ir pernai, kai buvo aukštesnės nei vidutinės.
Neatsigavo vartojimas
„Matome, kad dabar mums pagrindinis klausimas rinkos. Dėl koronaviruso mažėja vartojimas, o mums tai gyvybiškai svarbu. Kol kas mums, kaip valstybei, geriausias pieno sektorius, sukuriantis didžiausią pridėtinę vertę. Nors grūdininkai labai išplėtė verslą, tačiau kainomis pienininkams jie nusileidžia. Išeitis būtų, jei atsirastų gamykla, perdirbanti grūdus“, – dėlioja A. Gapšys ir sako, kad žemės ūkio struktūra turėtų tobulėti, tačiau tam trukdo priešiškumas tarp ūkininkų ir perdirbėjų.
Analitikas nesiima spėlioti, kokia bus ateitis. Tai priklausys ir nuo naujos mūsų politinės valdžios strategijos ir kiek paramai pasireikš Didžiosios Britanijos pasitraukimas.
Ekspertas sako, kad kol kas daugelyje šalių iki galo neatsigavo viešasis maitinimas, stagnuoja restoranų verslas, sumažėjo viešų renginių.
Pasaulyje paplitęs kelias, kai patys ūkininkai užaugina ir perdirba produkciją.
„Tikiuosi, kad jei pandemija pasitrauks ir grįšime į normalų gyvenimą, mūsų žemės ūkiui perspektyva bus gera. Be to, mums palanku tai, kad nesvarbu kur valgytum, pagamintus produktus žmonės pirks“, – dėlioja A. Gapšys.
„Per karantiną buvo sąstingis, bet rugpjūtį sujudimas. Pradėjo pirkti Azija, nors mūsų dalis europiniame eksporte į ten, tik keli procentai. Kai Nyderlandai ar Vokietija daugiau išveža, daugiau vietos mums lieka ir Europoje, kuriai tenka 70 proc. mūsų viso eksporto. Kai turime kur parduoti, iš karto auga ir žalio pieno kaina“, – dėlioja E. Simonis ir sako, kad kai rinka atsigaus, nereikės jokių įstatymo pakeitimų, kad kiltų ir supirkimo kainos.
Jis prisipažįsta, jog su viltimi žiūri į paklausos augimą Graikijos ir kitų šalių kurortuose, nes tai viena iš svarbesnių rinkų.