Pažėrė kaltinimų ūkininkams
Ūkininkų protesto metu, šių atstovai ėjo pas premjerę ir pasiekė laimėjimų. Dabar pas ministrę pirmininkę žygiuoja aplinkosaugos aktyvistai. Jų žinutė – paprasta.
„Daromos galimos nuolaidos žemės ūkiui neturėtų būti daromos gamtos sąskaita. Turėjome tikrai konstruktyvią, karštą diskusiją“, – teigė Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.
Karštai diskutuota ir apie pievas, kuriose gyvena daugybė vabzdžių, paukščių ir kitų gyvūnų, o ūkininkai jas verčia dirbamomis žemėmis.
„Bėda yra ta, kad nyksta pievos. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą, mes praradome apie pusę milijono hektarų. Kasmet pievų išnyksta toks plotas, kokį sudaro Kauno ir Klaipėdos miestus kartu sudėjus. Tai yra tikrai didelė aplinkosauginė problema mūsų biologinei įvairovei, bet taip pat ir klimato kaitai“, – tvirtino Ž. Morkvėnas.
Išgirdę tokius skaičius – ūkininkai kraipo galvas.
„Nežinau, kokias pievas jie turi omenyje ir apie ką jie kalba. Kaip tik pievų labai ženkliai padaugėjo. Kalbant apie daugiametes pievas – nuo 450 tūkstančių iki 700 tūkstančių. Apie jų sumažinimą mes ir kalbame“, – teigė Lietuvos Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas.
Už tvarią žemdirbystę esą pasisako ir ūkininkai
Gamtos aktyvistai kaltina ir dabar galiojančią išmokų sistemą, kuri ūkininkus esą skatina elgtis nedraugiškai gamtos atžvilgiu.
„Pavyzdys yra dėl ekonominio valdos dydžio, tai yra kada pieva koeficientu yra daug mažesnė ir, jeigu nori pasikelti ekonominį valdos dydį, o jį tiesiog kartais reikia pasikelti, pakanka užtverti pievą. Viskas. Lygioje vietoje mes turime suartą pievą, o ta pieva galėjo būti“, – kalbėjo Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.
Anot aplinkosaugos aktyvistų, ūkininkavimas esą turėtų būti palankus gamtai.
„Tai turi būti ūkininkavimas, kur yra naudojamos pievos. Yra gyvulininkystė, yra pieno perteklius, ką minėjo premjerė. Tada turėtų būti orientuota galbūt į mėsinius galvijus“, – teigė Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis.
Ūkininkai su tuo sutinka.
„Žmonės negauna kainos tinkamos už produkciją, tiesiog gamybos sąnaudų nepadengia gautos pajamos, todėl ir atsisakoma gyvulių, ir einama tuo paprastesniu keliu, be abejo. Žmogus juk ne iš gero gyvenimo atsisako gyvulio. Jis atsisako dėl to, kad jis nebegali išgyventi“, – tvirtino I. Hofmanas.
Aplinkos aktyvistai labai susirūpinę ir dėl šalyje nykstančių paukščių.
„Nereiškia, kad pas mus paukščių yra mažiau negu kokioje nors Vokietijoje ar Belgijoje, kur žemės ūkis yra labai intensyvus, bet tendencijos – blogėjančios. Indeksas rodo pokyčius ir pokyčiai yra tarp didžiausių Europos Sąjungoje. Šiai dienai, paskutiniuoju tuo 9 metų laikotarpiu, kasmet 4,5 procentų jis blogėja. Tai reiškia, kad tiek paukščių netenkame“, – teigė L. Raudonikis.
Ūkininkai esą irgi pasisako tik už tvarią žemdirbystę.
„Bet nepriimame tokių nepagrįstų kaltinimų, kad žemės ūkis nesirūpina dirvožemiu, kas yra visiškai priešingai, kad mes jau čia ir dėl paukščių nykimo vieninteliai kalti, kad vandenis užteršiame. Tikrai taip nėra“, – teigė I. Hofmanas.
Organizuos bendrą diskusiją
Vyriausybėje gamtos aktyvistai buvo išklausyti. Jiems buvo pažadėta juos ir ūkininkus susodinti už bendro stalo.
„Ministrė pirmininkė kvies abi šalis – tiek organizacijų atstovus, tiek ministerijų atstovus – toliau diskutuoti. Identifikuosime, kur gali būti tie sąlyčio taškai ir tada, matyt, bus kažkokie sprendimai, ką reikėtų tikslinti, tobulinti“, – teigė Ministrės pirmininkės patarėjas Dalius Krinickas.
Gamtos aktyvistų žodžiais, bendras visų šalių susitikimas galėtų įvykti dar prieš Velykas.
Visą reportažą rasite LNK portale: