Apie tai DELFI TV konferencijoje kalbėta su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku.
- Kokioje stadijoje Žemės ūkio ministerijos ir jos tarnybų pertvarka?
- Vyriausybei pateikėme ir buvo pritarta Kaimo plėtros įstatymo keitimui. Buvo apsispręsta praktiškai dėl visų įstaigų pertvarkos. Jau pertvarkoma Žuvininkystės tarnyba, Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė mašinų bandymo stotis, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos Reguliavimo Agentūra.
Paskelbta ir pačios Žemės ūkio ministerijos reformos pradžia. Sausio 15 d. bus įvertintos ministerijos darbuotojų funkcijos, išsiaiškinsim, kurios dubliuojasi ir bus pradėta kurti nauja struktūra. Jau prasidėjo pokalbiai su skyrių vedėjais. Tačiau šiandien atsakyti, kiek žmonių bus atleista ir kokia bus ministerijos struktūra dar anksti.
Pagal planą reformą turėtume baigti liepos 1 d. Tikiuosi, kad šiemet bus įgyvendinta. Dėl to aktyviai dirbame ir su darbuotojų profsąjunga.
- Kokią užduotį sau keliate?
Mūsų tikslas, kad mažėtų 20 proc. darbuotojų. Valstybės tarnyba nebepaklausi, nes per maži atlyginimai. Didesnio finansavimo negausime, tačiau likusiems žmonėms galėsime mokėti didesnes algas. Ministerijoje 350 žmonių, susijusiose įstaigose 2500. Valdymo aparatas mažės 30 proc.
Kiek liks žmonių kol kas neaišku, nes kai kurių įmonių bus atsisakoma. Pavyzdžiui, veislininkystės įmonės. Lietuva turi vieną didžiausių Europoje valstybinių žirgynų – 900 žirgų. Daugiau turi tik Didžiosios Britanijos karalienė. Tokios įstaigos turi būti privatizuojamos, arba perduodamos ūkininkams.
Valstybė atsakinga už genofondą, tačiau valstybė nebūtinai tai turi daryti pati. Pavyzdžiui, finansuoti šį darbą. Pavyzdžiui, vietoj 900 žirgų, kuriuos dabar laiko valstybinės įmonės, veislei palaikyti užtektų 100.
Dabar žirgai laikomi trijuose žirgyno filialuose, vienas iš kurių Vilniuje. Pastarąjį galime privatizuoti ir žemę panaudoti nuosavybės grąžinimui. Arklius iškelti į Baisogalą. Iš kitos pusės, 900 žirgų greitai neparduosi. Skaičiuojame ir kiek valstybei reikia pasilikti sau.
- Kas bus su Nacionaline žemės tarnyba?
- Turime naują šios tarnybos vadovą ir mėginu jam kiek įmanoma perleisti iniciatyvą. Esminiai ir politiniai įsipareigojimai, tokie, kaip žemės reformos baigimas 2018 m. Kiek žinau, žemė dar negrąžinta 7 tūkst. žmonių. Iš jų 3,5 tūkst. dingę. Kiti bendrauja ir tvarko dokumentus. Tačiau jei Seimas nepriims įstatymo, draudžiančio žemės perkėlimą, reformos nebaigsime niekada. Kur yra kiti žemės savininkai nežinome.
Centrinė tarnybos būstine jau reformuota. Dabar kalbame apie rajoninius padalinius. Reformos vienas sunkiausių darbų. Norėjome vadinamojo pilotinio projekto, kur Klaipėdoje būtų sujungti miesto ir kelių aplinkinių rajonų tarnybų padaliniai. Matome, kad mums trūksta ne tik specialistų, bet ir vadovų. Net skelbiant konkursus nelengva rasti žmones, kurie būtų pajėgūs kvalifikuotai dirbti. Jungiant padalinius galima išspręsti bent dalį bėdų. Tačiau tai gražu teoriškai, praktiškai kur kas sudėtingiau. Visgi pertvarka tikrai vyks.