Rizikos valdymo fondas: savanoriškas ar privalomas?
Žemės ūkio rizikos valdymo fondo steigimas yra viena iš ilgalaikių priemonių susidariusiai padėčiai pieno sektoriuje spręsti.
Pieno taryboje diskutuota dėl dviejų variantų – savanoriškojo ir privalomojo – fondų veiklos galimybių, paramos intensyvumo. Pieno sektoriuje yra pačių įvairiausių ūkių, todėl ir nuostoliai jų nevienodi. Smulkūs ir vidutiniai ūkiai turi aukštą rizikos lygį, o žemės ūkio bendrovės ir pieno perdirbėjai – daug mažesnį. Tačiau taryboje sutarta, kad rizikos valdymo fondas yra tikrai reikalingas.
„Visi kartu turime sutarti, kur judėsime. Svarbu, kiek kuriam segmente būtų svarbus privalomumas, o kitam – savanoriškumas. Tačiau ministerijos pastangų prioritetas skirtas smulkiems, pažeidžiamiausiems ūkiams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kalbėdamas apie reikalingų teisės aktų parengimą ar esamų tobulinimą.
Pieno įstatymas – kooperacijos apsauga ir priedų skaidrumas
Pieno taryboje buvo pristatyti ir siūlomi Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (vadinamojo Pieno įstatymo) pakeitimai. Juos Žemės ūkio ministerija inicijavo, siekdama iš esmės išspręsti problemas, kurias dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų patiria pieno pardavėjai.
Naujasis Pieno įstatymas panaikintų pieno grupes, stiprintų pieno gamintojų derybines galias.
„Įstatymo pakeitimai turi du svarbiausius tikslus – apginti pieną parduodančius kooperatyvų narius ūkininkus ir turėti aiškias bei skaidrias priedų, priemokų sudarymo sąlygas. Priedų skyrimo tvarka turėtų būti skelbiama viešai. Norime, kad pieno gamintojai gautų teisingą kainą už tos pačios kokybės tokį patį pieno kiekį“, – pabrėžė žemės ūkio ministras.
Šią ministerijos iniciatyvą palaikė dauguma ūkininkų. Iki šiol priedai sudaro didžiąją dalį superkamo pieno kainos. Ministerija sieks, kad priedai ir priemokos būtų reglamentuoti ir negalėtų sudaryti daugiau kaip 20 proc. pieno kainos.
Pasak ministro, kitose šalyse yra gerai išplėtota ūkininkų kooperacija, todėl ten reikia ir daug mažesnio reguliavimo. Kol Lietuvoje nedaug kooperuotų ūkininkų, neišvengiamai turime turėti tarpinį variantą ir apginti silpnesniąją grandį.
Pieno įstatymo projektas netrukus bus pateiktas derinti visiems socialiniams – ekonominiams partneriams.
Valstybės pagalbą gaus apie 90 proc. pieno gamintojų
Ministerija keičia nacionalinės pagalbos lėšų – pieno gamintojams valstybės skirtų 8 mln. Eur – teikimo principus, atsižvelgiant į skirtingas ūkininkų pajamas ir finansinę naštą.
Liktų galioti nuostata, kad pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams išmoka bus 10 proc. didesnė. Atskaitos taškas – ūkininko vardu registruotų pieninių karvių skaičius 2023 m. kovo 1 d. Paraiškas paramai gauti numatoma pradėti rinkti nuo balandžio 24 d. iki gegužės 12 d.
Tačiau paramos gavėjų ratas turėtų siaurėti – ji būtų paskirstyta tiems ūkiams, kurių parduodamo natūralaus pieno pirmojo šių metų ketvirčio vidutinė kaina yra mažesnė nei 35 centai už litrą. Ministerijos skaičiavimu, tokių ūkininkų būtų apie 90 proc.
Preliminariais skaičiavimais, kooperatyvo nariai už karvę turėtų gauti apie 96 Eur, kiti pieno gamintojai – 87 Eur.