Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis sakė, kad nors Lietuvos žemės ūkio taryba bendros pozicijos nėra išsakiusi, tačiau visos į ją įeinančios organizacijos prieš. Prezidento skaičiavimu, ši organizacija jungia 80 proc. Lietuvos žemės ūkio produkcijos sukuriančius ūkius ir bendroves.
„Netikėjome, kad perkėlimas įvyks. Tačiau procesas juda. Matome, kad išeina kvalifikuoti specialistai. Artėja naujas finansinis laikotarpis, reikės kurti naujas taisykles. Tam reikalingi profesionalūs ir patirtį turintys darbuotojai. Dėl politikos negalime pamiršti ekonomikos. Kai kurie klausimai, tokie kaip melioracijos, rizikų valdymo fondų kūrimas sprendžiami vangiai. Būtina peržiūrėti susietas išmokas, nes jos skirstomos neteisingai“, - sakė P. Puskunigis.
Jis vardina ir problemines sritis. Šiemet labai nukentėjo sodininkai ir išmokos jiems per mažos, nors didelę paramą gauna šaltalankių augintojai, kuriuos bendrovės vadina „sofos sodininkais“.
Be to, svarbu ir tai, kaip rasti sprendimus paremti ūkininkus, kurie nukentėjo dėl stichijos trečius metus iš eilės.
„Neaišku kaip išskirti tikrai nukentėjusius. Mūsų siūlymai, kaip tai reikėtų daryti, nebūna išgirsti“, - tikino P. Puskunigis.
Jonas Sviderskis, Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius sakė, kad valdantieji buvo numatę į Kauną perkelti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas. Tačiau šio perkėlimo analizės ir įstaigų darbo efektyvumo analizės nėra.
„Toks perkėlimo būdas kaip dabar retas demaršas net nedemokratinėse šalyse. Organizacijos negali dirbti vagonuose. Nikitos Chruščiovo laikais jau buvo bandymas ŽŪM perkelti į Dotnuvą, kuris baigėsi kaip anekdotas. Be to, Vyriausybės plane numatyta visas ministerijas sukelti į vieną pastatą. Nors argumentas pigus ministerijos išlaikymas, tačiau dabar Vilniuje mokama tik už patalpų išlaikymą. Be to, per mėnesį ar kelis nebus suformuota tinkama komanda. Tam reikia suformuoti biurokratinę sistemą, kalbant apie tai gerąja prasme“, - sako J. Sviderskis ir tikina, kad tai panašėja į žemės ūkio kaip verslo šakos naikinimą ir niekinimą. Ūkininkų paramai skirti pinigai nukreipiami ministerijos perkėlimui, nors jų reikia patiems ūkininkams.
„ŽŪM vadovybėje nėra nė vieno žmogaus, kuris ankstesnėje veikloje būtų pažinęs žemės ūkį iš arti“, - sakė J. Sviderskis ir tikino, kad įdomu tai, jog Baltojoje knygoje, kurios rengime dalyvavo ir G. Surplys rašoma, jog valdiškų darbo vietų kūrimas būtinas, tačiau ne Vilniuje ir Kaune, o atsiliekančiuose regionuose. Dabar ministerija keliama į Kauną.
Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius sako, kad nerimą kelia ir valstybinių įmonių reorganizacija – naikinamos veislininkystės įmonės, jungiama Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Valstybinė augalininkystės tarnyba.
„Kauniečiai turėtų įsižeisti, nes jie prilyginti atsilikusio regiono gyventojams. Darbo vietas reikia kurti regionuose. Reikalaujame skubiai stabdyti ministerijos perkėlimą, nes peržengsime teisinės valstybės veiklą reglamentuojančias ribas“, - sakė J. Sviderskis.
Nenašių žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė sakė, jog jau du metus įrodinėja, kad Lietuvoje yra sausra.
„Ministerijoje nebeliko žmonių, su kuriais galima kalbėti. Pavyzdžiui, sausros padarinių vertinimas. Pietų Lietuvoje pusei ūkininkų mokamos kompensacijos, nes pas juos pripažinta sausra, kitiems nemokama, nes būk tai pas juos sausros nėra. Vietoj to žemdirbių sąskaita keliame ministerija ir griaunama sistema“, - sako D. Karalevičienė ir tikini, kad reikia bent trijų metų, kad būtų galima išugdyti kvalifikuotą valdininką, suprantantį, kas yra žemės ūkis.
„Ar mums reikės kartu su valdininkais važinėtis geležinkeliu maršrutu Kaunas – Vilnius ir ten spręsti klausimus“, - retoriškai klausė D. Karalevičienė.
Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas sakė, kad organizacijos prezidiume buvo vinbalsiai nubalsuota prieš ministerijos perkėlimą, nes ateina sudėtingas laikotarpis, vyksta Brexit. Galime neparuošti kokybiškų programų ir taisyklių, nes nebebus kvalifikuotų žmonių. Be to, treti iš eilės metai ūkininkams blogi. Reikia peržiūrėti kaip skirstyti susietąją paramą. Dalis ūkių, pasak J. Talmanto, ją gauna neteisingai. Be to, sunkmetyje reikėtų neužsiimti revoliuciniais sprendimais ir bent jau išsaugoti žmones.
Aušrys Macijauskas, Grūdų augintojų asociacijos vadovas sakė, kad iki rinkimų buvo kalbama apie tokių įstaigų, kaip Nacionalinė žemės tarnyba, Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir kitos ŽŪM pavaldžios įstaigos. Taip pat turėjo keltis Aplinkos ministerija su visomis pavaldžiomis įstaigomis.
„Šių įstaigų klientai išsimėtę visoje Lietuvoje. Dabar ūkininkai priversti važiuoti į Vilniaus centrą ir susitikinėti su tarnybų darbuotojais. Su ministerija ūkininkai tiesiogiai nebendrauja. Tačiau apie šių tarnybų perkėlimą jau niekas nekalba, nors jei jos būtų iškeltos į regioną, ne į Kauną, galbūt ir būtų naudinga. Dabar kalbama tik apie tai, kaip žūtbūt iškelti ministeriją. Dabar visą viešąjį sektorių kamuoja milžiniškos problemos“, - konstatuoja A. Macijauskas ir pastebi, kad nuo 2008 m. ministerijos specialistams atlyginimai nebuvo kelti ir jie uždirba mažiau nei pagalbinis darbininkas statybose. Chaosas tik skatina žmones dar greičiau rinktis kitą darbą.
„Ministerijoje nebeturime su kuo šnekėtis, o darbai laukia didžiuliai ir ES numato vis daugiau atsakomybės perkelti šalims narėms ir šiuo laikotarpiu sukelti tokį chaosą nusikalstama“, - dėsto A. Macijauskas ir tikina, kad iš ministerijos likučių kokybiškų strategijų kūrimo jie nebesitiki. Pavyzdžiui, suomiai šią strategiją jau buvo sukūrę prieš pusę metų. A. Macijauskas tikina, mes esame autsaideriai, nors politiniai sprendimai priimami labai greitai ir nauji reglamentai pradės galioti laiku.
A. Macijauskas siūlo, kad planą kelti ministeriją reikia atidėti ir pirmiausia iškelti pavaldžias institucijas, kurių darbą palengvintų buvimas kur nors Lietuvos centre. Pačios ŽŪM perkėlimas turėtų būti šio projekto „karūna“.
Dėl Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną derybos su Europos Sąjunga (ES) dėl paramos nenukentės, sako žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
Nors ūkininkai baiminasi, kad dabartinių specialistų pasitraukimas iš Žemės ūkio ministerijos gali apsunkinti derybas dėl tolesnės ES paramos, tačiau ministras tokius ūkininkų nuogąstavimus neigia.
„Jau susitikome su visais Europos Sąjungos žemės ūkio ministrais ir finansų komisarais“, – trečiadienį LRT radijui sakė G. Surplys.
„Tikrai ne specialistai derasi aukštu lygiu, kokią paramą mes gausime. Be to, signalai tikrai yra tokie, kad mes gausime keliais procentais daugiau, kas, jeigu jau taip reikės, padengs persikėlimo išlaidas. Jeigu mes išsiderėsime didesnes tiesiogines išmokas, ar ministerija bus Kaune, ar Vilniuje – aš nemanau, kad tai yra svarbiausias klausimas Lietuvos ūkininkams“, – teigė jis.
Ministras taip pat pabrėžė, kad dėl ministerijos perkėlimo į Kauną proceso darbas joje nėra sutrikęs – priešingai, į ministeriją šiemet atėjo daugiau darbuotojų, nei iš jos išėjo.
„Noriu pasakyti, kad darbas nesustojęs, šiais metais iš ministerijos išėjo mažiau darbuotojų, nei į ją atėjo dirbti. Ateina tikrai gerų specialistų ir dar krūva laukia eilėje. Vyksta natūralūs procesai, kurie vyksta daugelyje ministerijų“, – sakė G. Surplys.
Pagal planą, ministerija turėtų būti perkelta iki 2020 metų kovo pabaigos. Buvo paskelbtas ministerijos patalpų Kaune nuomos konkursas, laimėtojas kol kas neatrinktas.
ŽŪM ministerijos profsąjungos atstovės Vitos Jurgilienės, pasisakiusios spaudos konferencijoje, duomenimis, vien dėl kėlimo į Kauną išėjo 71 žmogus. Pagal profsąjungos darytą apklausą, jei reikės keltis į Kauną išeis 85 proc. žmonių. Šiandien Kaune 18 etatų iš jų 7-8 žmonės kasdien dirba Vilniuje, beveik visi likusieji važinėja į Kauną, į veidrodinę ministeriją ir už tai gauna komandiruotpinigius. Nuolat ten dirba du žmonės.
Tačiau Žemės ūkio ministerija pateikia kitus duomenis nei profsąjungos atstovė.
Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 3 d. iš ŽŪM dėl įvairių priežasčių, tame tarpe ir nesusijusių su Kauno projektu, išėjo 61, o atėjo dirbti – 46 darbuotojai.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 3 d. iš ŽŪM išėjo 22, o atėjo – 29 darbuotojai.
Šiandien Kaune yra patvirtinti 37 etatai, iš jų 20 darbuotojų nuolat dirba Kaune. Darbuotojai iš Kauno į Vilnių vyksta tik tuo atveju, jeigu yra poreikis, susijęs su numatytų darbo funkcijų vykdymu.
Komandiruotpinigiai važiuojantiems iš Kauno į Vilnių nėra mokami.