Verslininkas atkreipė dėmesį, kad nepaisant didžiulės nuomonių įvairovės Lietuvoje yra apie pusantro tūkstančio žmonių, dirbančių kailinių žvėrelių fermose, o visame kailininkystės sektoriuje – pašarų, fermų įrangos gamyboje, kailių perdirbime - apie keturis tūkstančius, rašoma pranešime spaudai.
“Kasmet jie užaugina apie du milijonus kanadinių audinių laikydamiesi aukščiausių gyvūnų gerovės standartų. Jų atlyginimas viršija šalies vidurkį, todėl į kailininkystės sektorių kasmet sugrįžta emigrantai. Net jei kailininkai patiria ekonominių sunkumų, jie neprašo vyriausybės ar Europos Sąjungos pagalbos, nemitinguoja prie Seimo priešais Kaimo reikalų komiteto langus”,– kalbėjo Č. Tallat Kelpša.
Rasa Salygienė, su vyru valdanti UAB „Stankūnų kailių ferma“, papasakojo, kad šios veiklos išmoko emigracijoje Danijoje. 2004 m. jiedu su vyru nusprendė grįžti į Lietuvą ir šiandien Šiaulių rajone įkurtame ūkyje augina audines ir džiaugiasi, kad ši veikla leidžia atrasti laiko ir savo trijų vaikų ugdymui, ir Šiaulių rajono jaunų tėvų bendruomenės veiklai. „Stankūnų kailių fermos“ produkcija kasmet gauna aukščiausius įvertinimus aukcionuose, tad juos perka ir žinomi mados namai. Kaip teigia R. Salygienė, kailininkystė - tai „užsistovėti“ neleidžiantis darbas, nes tenka ne tik darbuotis ūkyje, bet ir aktvyviai plėtoti verslo ryšius visoje Europoje. Ūkininkai nebijos ir pelno mokesčio pakėlimo nuo 5 iki 15 proc.
Valstybinės maisto ir veterinarijos inspekcijos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus l.e.p. vyriausiasis veterinarijos gydytojas – valstybinis veterinarijos inspektorius Arūnas Jarašius pasiūlė ūkininkams tartis su gyvūnų teisių organizacijomis, ypač VšĮ „Tušti narvai“, kad šios liautųsi atakavę VMVT nepagrįstais skundais ir negaišintų tarnybos laiko bei pasiūlė Kaimo reikalų komitetui apsvarstyti galimybę taikyti baudas už melagingus pranešimus, ypač dažnai pasikartojančius.