Tad nenuostabu, kad didelio populiarumo sulaukia Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
Šiemet ūkininkai ir žemės ūkio veiklą vykdantys juridiniai asmenys paraiškas paramai pagal minėtą priemonę gauti galės pateikti antrą kartą – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 29 d.
Minėta veiklos sritis remia investicijas ūkiams modernizuoti. Parama skiriama žemės ūkio produktų gamybai ir prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimui (rūšiavimui, pakavimui, surinkimui ir t. t.), ir perdirbimui, tiekimui rinkai.
Antrajam etapui taip pat skirta 25 mln. eurų paramos lėšų, o vienam projektui didžiausia galima suma – 50 000 eurų. Parama skiriama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
Atnaujino visą pagrindinę techniką
Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Albertas Šiurna jaučiasi vienu metu nušovęs du zuikius: savo ekologiniame ūkyje Tauragės rajone atnaujino visą pagrindinę pašarų ruošimo techniką, o tai leido padidinti darbo našumą. Tokiam plačiam žingsniui jį paskatino KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ parama.
Pasak A. Šiurnos, ūkio pašarų ruošimo technika buvo jau gerokai nusidėvėjusi, o laikomų galvijų skaičius padidėjo, todėl reikėjo didinti našumą. Kitaip ilgainiui būtų atsiradę sunkumų.
„Dabar naudojame galingesnę ir modernesnę techniką nei prieš tai. Galime nudirbti darbus su mažesnėmis darbo sąnaudomis, taupome laiką, mažiau pavargstame. Be europinės paramos negalėtume taip stipriai atsinaujinti, būtų žymiai sunkiau“, – tvirtino jau daugiau nei 20 metų mėsinius galvijus auginantis ūkininkas.
Jis savo 200 hektarų dydžio ūkyje laiko vidutiniškai apie 200 mėsinių galvijų – aubrakų ir limuzinų.
Abejonių neturėjo
Galvijininkystės ūkiui labai svarbu greitai paruošti geros kokybės šieną, kuris yra pigiausias pašaras. Dabar tai padeda padaryti nauja šienapjovė su plaušintuvais ir šieno vartytuvai. Jei tik būna palankus oras, nupjovus žolę jau kitą dieną šienas būna paruoštas, kitu atveju – į plėvelę vyniojamas šienainis.
„Plotai gana nemaži. Per įtemptą darbymetį reikia sparčiai suktis“, – pastebėjo ūkininkas.
Kraikui naudojamų šiaudų tvarkymui jis nusipirko specialų diržinį presą, o naujas pašarų dalytuvas padeda juos ir pakreikti. Darbus taip pat paspartino galingas traktorius, modernus lėkštinis skutikas, kultivatorius, teleskopinis krautuvas.
Europinės paramos intensyvumas A. Šiurnos projektui sudarė 60 proc., todėl ūkininkui reikėjo pasirūpinti ir papildomomis lėšomis. Jis įsitikinęs, tokia KPP priemonė labai paskatina modernizuoti ūkį.
„Čia abejoti nereikia. Jei ruošiesi rimtai ūkininkauti, tai verta ir sunkiau padirbėti, ir su bankais reikalų turėti. Per pastarąjį dešimtmetį mažesni ūkiai, kurie sugebėjo išsilaikyti, sustambėjo ir jiems reikia papildomos arba galingesnės technikos. O stambūs ūkiai taip pat neturi kur trauktis – reikia atsinaujinti, nes taip pasiekiamas didesnis darbo našumas. Be to, naudojant modernesnę techniką turime švaresnę aplinką – mažėja CO2 išmetimas. Tai irgi yra labai svarbu“, – dėstė vienas iš mėsinių galvijų auginimo Lietuvoje pirmeivių.
Sulaukė paraiškų dvigubai didesnei sumai
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistės Mildos Jusienės pastebėjimu, KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ yra viena iš populiariausių. Šiemet per pirmąjį etapą paraiškų buvo sulaukta perpus didesnei sumai, nei skirta paramos.
„Paramos šiam etapui skirta 25 milijonai eurų, o pareiškėjai paprašė apie 52 milijonų eurų. Kaip visuomet darėme atranką. Pereinamoji kartelė buvo aukšta – ne mažiau 70 balų. Turėjome skirti ir papildomai paramos lėšų, kad galėtume tenkinti visas vienodą 70 balų skaičių surinkusias paraiškas“, – aiškino M. Jusienė.
Ji priminė, kad paramos gavėjai, šiemet investuojantys į žemės ūkio valdas, galės pirkti naują žemės ūkio techniką, nes vėl remiamas jos įsigijimas.
Paramos lėšas galima investuoti ir į naujus technologinius įrengimus, naujas statybas (su tam tikromis išimtimis), taip pat ir į senų gamybinių pastatų rekonstravimą ar kapitalinį remontą, galima įsigyti daugiamečių augalų, finansuojami ir jų sodinimo darbai bei bendrosios išlaidos.
ŽŪM atstovė pabrėžė, kad yra nustatyti fiksuotieji statybų įkainiai dviejų išlaidų kategorijoms – pieno ūkio fermų ir plokščiadugnių grūdų saugojimo bokštų statybai. Tai palengvina paramos gavimo sąlygas, nes nereikia vykdyti konkursų, teikti komercinių pasiūlymų išlaidų vertei pagrįsti.
„Ūkininkas tiesiog pritaiko nustatytą įkainį, apskaičiuoja tinkamų finansuoti išlaidų vertę, šiuo atveju statybų, ir nuo tos vertės suskaičiuojama parama“, – sakė M. Jusienė.
Patogu tai, kad skiriama suma gali būti išmokėta ir sąskaitų apmokėjimo būdu. Dar vienas palengvinimas – projekto priežiūros rodikliuose neliko finansinių rodiklių, taigi priežiūros laikotarpiu nekontroliuojamos pardavimo pajamos ir pelningumas.
Kam gali būti skiriama parama?
Paramos prašyti gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Juridiniai asmenys turi būti savo vardu įregistravę valdą, o fiziniai – ūkininko ūkį ir valdą.
Reikalavimas įregistruoti savo vardu valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba pastaruosius perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.
Reikalaujama, kad iki paraiškos pateikimo pareiškėjas būtų nepertraukiamai vykdęs žemės ūkio veiklą ir iš jos gavęs pajamų ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Taip pat būtina sąlyga – pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti didesnis kaip 8 000 eurų. Tai netaikoma minėtiems žemės ūkio kooperatyvams.
Geri pokyčiai jauniesiems ūkininkams
Gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose finansuojama 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės, o augalininkystės – 40 proc.
Geri pokyčiai jauniesiems ūkininkams(fiziniai asmenys, kurie paramos paraiškos pateikimo dieną yra ne vyresni kaip 40 metų amžiaus, t. y. pareiškėjui dar nėra suėję 41 metai), investuojantiems penkerių metų laikotarpiu po įsikūrimo, – jiems paramos intensyvumas didinamas 20 proc. punktų.
Privalumų turi ir pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, įgyvendinantys kolektyvines investicijas, – jiems paramos intensyvumas prioritetiniuose sektoriuose padidinamas 20 proc. punktų.
Kam skiriami papildomi balai?
Projektų atranka vykdoma pagal 7 kriterijus, taikant 100 balų sistemą. Mažiausiai privaloma surinkti 35 balus.
25 atrankos balai suteikiami pareiškėjams, kurie įgyvendina gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ar uogininkystės sektoriaus projektus.
Tiems, paraiškų teikėjams, kurie užsiima ekologine gamybą ir turi sertifikavimo institucijos išduotą ekologinės gamybos patvirtinimo dokumentą, skiriama 15 atrankos balų.
10 balų gali gauti jaunieji ūkininkai, taip pat ir pareiškėjai, žemės ūkio veiklą vykdantys vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, projektui.