mėsiniai galvijai

Vis daugiau smulkių ūkininkų ir šeimos ūkių, tiesiai vartotojams parduodančių savo produkciją, kuria savo prekės ženklą ir tai tampa jų ūkio saugumo bei išgyvenimo kelias.

Natūralios pievos, kurių žemėlapius braižo Aplinkos ministerija (nepainioti su daugiametėmis, kurias „prižiūri“ Žemės ūkio ministerija) kelia nemažai diskusijų. Tai aplinkosauginė priemonė, skirta tausoti gamtai ir atkurti bioįvairovę, tačiau ūkininkai, kurių valdos pateko į šias teritorijas, tuo da...

Juozas Kinderis ūkininkauja Šilalės raj. ir svajoja pagaliau atsisakyti melžiamų karvių.

„Gyventi kaime man patinka. Čia esi arčiau gamtos, čia atsigauni ir pailsi. O miesto šurmulys tave išvargina. Man gyvenimas kaime – tarsi terapija“, – sako Zarasų rajono, Zabičiūnų kaimo ūkininkė 32 metų Rūta Kanapeckienė.

„Misija ūkis“ komanda šį kartą Delfi televizijos žiūrovams pristato du sėkmingus ūkius, kuriuos jungia galvijų, galovėjų ir aubrakų, auginimas. Abiejų ūkių šeimininkai niekada neplanavo ūkininkauti, bet šiandien valdo sėkmingus gyvulininkystės ir augalininkystės ūkius bei jaučiasi laimingi.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kovo 1 d. pradeda mokėti susietąją paramą už 2022 m. laikytus gyvulius. Jau pirmąją dieną ūkininkams planuojama išmokėti 18,8 mln. Eur paramos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Telšių raj. 200 ha dirbanti ir 80 melžiamų karvių laikanti Zita Dargienė sako, kad jau apsisprendė – pienininkystės atsisakys ir imsis kitos veiklos, iš kurios galima uždirbti tiek pat, tačiau vargo ir rūpesčių kur kas mažiau.

Mėsiniai galvijai Lietuvoje keičia pieninius gyvulius, nes jų auginimas kur kas paprastesnis, tačiau norint, kad tai taptų verslu, išlaikančiu šeimą, reikia pakankamai didelių apimčių.

Nors Lietuva ir apsirūpina galvijiena, tačiau aukščiausios kokybės mėsos trūksta. Todėl ateinantį finansinį laikotarpį galvijininkystės sektoriui remti numatytas intervencinių priemonių komplektas (susietoji pajamų parama, ekoschemos, rizikos valdymo bei kaimo plėtros priemonės), orientuotas į aukšt...

Žemės ūkio kooperatyvas „Sartų lankų jautiena“ – sėkmingos veiklos pavyzdys, tačiau kooperatyvo iniciatorius, administracijos vadovas ūkininkas Gintaris Petrėnas, ūkininkams, karštligiškai ketinantiems pasitraukti iš augalininkystės ar pienininkystės ir auginti mėsinius galvijus, bando paaiškinti:

Ūkininkė ir Lietuvos agrarinių miškų mokslų centro doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja Vilma Živatkauskienė jau penkiolika metų Kėdainių rajone, Nevėžio upės slėnyje, užsiima gamtai palankia gyvulininkyste.

Kiekvienais metais ir vis dažniau žiemos metu matome bandas galvijų, vaikštančių sniegu nuklotomis pievomis.

Apie ūkininkų kooperaciją, kaip apie perspektyvią bendradarbiavimo formą, Lietuvoje kalbama jau nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Vis tik ji tarp Lietuvos žemdirbių netapo labai populiari, nors yra ir teigiamų pavyzdžių.

Savo prosenelių krašte Kelmės rajone Tautvilas Putvis ūkininkauti pradėjo tik prieš trejus metus. Nors jaunas žmogus į žemės ūkį atėjo iš šalies, baigęs kitos srities mokslus, tačiau, regis, labai greitai įsigilino ir suprato, dėl kokių priežasčių Lietuvoje taip greitai tirpsta jaunųjų ūkininkų gret...

Gintautas Migonis, buvęs kelių didelių tarptautinių maisto perdirbimo įmonių vadovas, keletą paskutinių metų mėgaujasi nauja veikla – kuria mėsinių galvijų ūkį, kuriame auga europinius standartus atitinkantys raguočiai ir naudojamos geriausios technologijos.

Nuomonės formuotojas Liudvikas Andriulis sukėlė nemenką triukšmą kai pardavėjas vietoj išsvajotos nugarinės, tinkančios steikui, jam pardavė kumpį, kurį teko pasidalinti su katinu.

Ekologinio mėsinių galvijų ūkio „Hailendų lankos“ laukia naujas veiklos etapas – ketinama pradėti itin kokybiškos mėsos produktų gamybą. Egzotinių galvijų augintojams kelią į rinką padės praskinti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės si...

Lietuvoje niekaip prie prekystalio nesusieina kokybiškos jautienos augintojai ir pirkėjai. Vieni tikina, kad pas mus nėra pakankamai pirkėjų, galinčių mokėti už kokybišką mėsą, kiti aiškina, kad nėra augintojų, galinčių tiekti tokį produktą.

Klaipėdiečiai Raimonda ir Arvidas Jusiai prieš 17 metų net neįtardami, kad taip pamils ūkininkavimą, įsigijo sodybą Lopaičių kaime, įsikūrusiame Tverų seniūnijoje, Rietavo savivaldybėje.

Lietuvos žemės ūkyje matoma tendencija, kad vis daugiau žmonių metasi į madingus verslus, kurie, kol auga, neša pakankamai didelį pelną. Tačiau kai rinka persisotina, prasideda sunkumai.