Šiemet antrą kartą bus galima pateikti paraiškas minėtai paramai gauti. Jų laukiama tik elektroniniu būdu, pateikiamų naudojantis ŽŪMIS portalo internetine prieiga adresu https://zumis.lt, nuo rugsėjo 2 d. iki spalio 31 d. 12 val.
Šiam etapui iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto etapui skirta daugiau kaip 13,8 mln. paramos. Šiemet patvirtinti ne tik nauji veisiamų želdinių įkainiai, bet ir didesnė kasmetinė išmoka už įveisto miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą.
KPP parama suteikia gerą išeitį nenašių ar apleistų žemių savininkams. Tai padeda išsaugoti savo žemę, o ateityje gauti iš jos naudos. Be to, tokiu būdu saugoma aplinka, užtikrinama tvari miškų ūkio plėtra, švelninama klimato kaita.
Sprendimą nulėmė parama
Švenčionių rajone ekologiškai ūkininkaujantis Rišardas Semėnas jau trečius metus džiaugiasi stebėdamas, kaip apleistų pramoninių sodų vietoje stiebiasi jo nuosavas miškas. Jį įveisti 15 hektarų nederlingoje teritorijoje ūkininkas galėjo pasinaudojęs KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ parama.
„Be europinės paramos jokiu būdu nebūčiau galėjęs šios nenašios žemės užsodinti mišku, nes negaliu tam skirti daug lėšų. Materialios naudos iš šio projekto dabar negaunu, jos turės mano vaikaičiai. Be to, tai padės saugoti klimatą. Po augantį mišką vaikštinėju kone kiekvieną savaitę, jis gaivina širdį ir labai pakelia nuotaiką“, – kalbėjo R. Semėnas.
Norint įveisti mišką iš pradžių reikėjo išvalyti šabakštynais virtusius sodus, kuriuos įsigijo iš vietinės įmonės. Šią problemą ūkininkas išsprendė susitaręs su biokuro gamintojais. Jam neteko sukti galvos, kokiais medžiais apsodinti nederlingą žemę, – miškų urėdijos specialistai parengė projektą, pagal kurį buvo numatyta įveisti ąžuolus, beržus, liepas ir juodalksnius.
Sodinukai puikiai prigijo
Apie 140 hektarų dydžio augalininkystės ūkyje besisukantis R. Semėnas sodinukų sodinimo darbams negalėjo skirti laiko, todėl pasamdė šią sritį išmanančią ir tokias paslaugas teikiančią įmonę.
„Nemelioruota žemė miškui tiko, sodinukus sodinome palankiais metais, kai buvo pakankamai drėgmės. Todėl jų prigijo per 95 procentus. Miško priežiūrai ir ugdymui 12 metų bus skiriama parama“, – sėkmingu sprendimu patenkintas ūkininkas.
Miško veisimui skirta europine parama R. Semėnas naudojasi jau antrą kartą. Dar prieš septynerius metus mišku užsodino apie tris hektarus savo žemės. Ūkininkas neatmeta galimybės ir ateityje naudotis tam skirta KPP priemone.
Geru pavyzdžiu dabar pasekė ir jo ūkininkaujantis sūnus, kuris pasinaudojęs europine parama Utenos rajone įveisė apie 6 hektarus miško.
„Kiekvienas nenašių žemių savininkas galėtų dalį jų apsodinti mišku, kuris išlieka amžiams“, – įsitikinęs R. Semėnas, daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus pradėjęs ūkininkauti savo senelio žemėje.
Laukia dar vienas paraiškų priėmimo etapas
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiasis specialistas Robertas Pikšrys pastebėjo, kad šiemet pirmojo šaukimo metu paramai gauti pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ buvo pateiktos 37 paraiškos. Preliminariai prašoma beveik 789 tūkst. eurų paramos.
„Tie, kurie nori savo žemėje įveisti mišką, šiemet gali dalyvauti antrajame paraiškų priėmimo etape, kuris prasidės rugsėjo mėnesį. Prašyti paramos gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, bei savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise“, – priminė ŽŪM vyriausiasis specialistas.
Parama skiriama miško veisimui – mokama vienkartinė kompensacinė išmoka, ir įveisto miško priežiūrai, apsaugai ir ugdymui – 12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka.
Įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui.
Išmokos – ir savaime apaugusiam miškui prižiūrėti
Paramos neverta kreiptis, jei sodinami trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 metų), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti. Tam ji neskiriama.
Bet jei želdinamos greitai augančios medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama, tačiau tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos šiuo atveju neskiriamos.
Šių išmokų galima prašyti savaime apaugusiam miškui prižiūrėti, jei žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 metų. O miško įveisimo išmoka savaime mišku apaugusioje (kai papildomai želdinti nereikia) žemėje nemokama.
Padidėjo išmokos
R. Pikšrys pabrėžė, kad šiemet pakoreguotose veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėse nustatyti nauji miško įveisimo, jo priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai – vidutiniškai jie padidėjo 21 proc.
Išmokų dydžiai:
Veisiant medžių rūšis, nenurodytas lentelėje, taikoma mažiausia miško įveisimo išmoka – 1 169 eurai už hektarą, įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka – 150 eurų už hektarą.
Miško veisimo išmokų dydžiai taikomi 2019 (ir vėlesniais) metais pateiktoms paraiškoms. O įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai taikomi už 2019 (ir vėlesnius) metus mokamoms kompensacinėms išmokoms, nepriklausomai nuo paraiškos pateikimo ir miško įveisimo datos.
Kaip skiriami balai?
Atrenkant miško veisimo projektus papildomi balai suteikiami, jei miškas veisiamas žemėje, kurios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai; visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai suprojektuoti taip, kad beržai, pušys, eglės ar juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc.; jei miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc.; jei daugiau nei 50 proc. ploto, kuriame veisiamas miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių ir kt.
Papildomi balai skiriami ir tokiu atveju, jeigu pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško kooperatyvo narys.