Paukščiai, klausydami radijo, ravi augalus ir renka kenkėjus.
T. Panka medelyne augina dešimtis tūkstančių lapuočių, spygliuočių, vijoklių ir daugiamečių gėlių. Įsigyti retų ir įprastų dekoratyvinių augalų, žavinčių spalvų ir formų gausa bei išgirsti dendrologo T. Pankos patarimų, kaip juos tinkamai prižiūrėti, su kokiais kitais augalais derinti, kad džiugintų ilgus metus, jau keliolika metų į Raudonikių kaimą (Alytaus r.) iš visos Lietuvos važiuoja gamtos ir grožio mylėtojai.
Daugiau kaip 5 ha plote plytinčią, augalų karalystę vyrui prižiūrėti padeda sava šeima ir jau trečius metus prie darbščios šeimos prisijungiantis skaitlingas naminių vandens paukščių būrys – daugiau kaip 40 žąsų ir dar maždaug tiek bėgikių, pekino, muskusinių ančių.
Ir naudinga, ir ekologiška
Auginant šimtus želdinių rūšių, reikia ne tik gerai išmanyti jų auginimo subtilybes. Ne mažiau svarbu žinoti, kaip kovoti su ligomis, kenkėjais ir piktžolėmis. „Kartais padeda naujausios technologijos, o kartais tenka išbandyti ir neįprastus būdus“, – sako jau 13 metų dekoratyvinių augalų priežiūra ir dauginimu užsiimantis T. Panka.
Dendrologas seniai buvo girdėjęs, kad ūkininkai piktžolėms ravėti pasitelkia žąsis, o kenkėjams rinkti – antis. Tačiau nei jis, nei aplinkiniai gyventojai niekada nebuvo tokių metodų išbandę, tad pačiam teko imtis eksperimentų.
Anot T. Pankos, žmonės vargsta, jei daržuose ar soduose įsiveisia šliužai, pridarantys daug žalos. Jų naikinimo priemonių nėra labai daug, o ir tos pačios esą nėra labai ekologiškos bei veiksmingos.
Dzūkas dekoratyvinių sodinukų priežiūrai pagalbon pasitelkė žąsis, mintančias augaliniu maistu, ir antis, noriai lesančias įvairiausius kenkėjus.
Netrukus vyras įsitikino kvaksinčių ir girgsinčių pagalbininkių nauda. Paukščiai prižiūrėjo ne tik savo šeimininko T. Pankos medelyną. Ir artimiausia kaimynė džiaugėsi jų pagalba.
„Praėjusiais metais antys buvo įsisukę į kaimynės kopūstus. Kai nuėjau atlyginti nuostolių, moteris ne tik nesupyko, o dar padėkojo, kad nulesė šliužus, kurių jai niekaip nepavykdavo atsikratyti – nei alumi viliojant, nei nurenkant“, – pasakojo T. Panka.
Antys išskirtinės
Žąsiukus ir ančiukus dendrologas perka jau išperintus ir pradeda perinti patys. Kol paukščiukai ūgteli, kad gautų vitaminų, maitina specialiais pašarais, po to grūdais, o kai jie gerai apsiplunksnuoja, praktiškai užtenka žolės.
Bene svarbiausia sąlyga, auginant šiuos naminius vandens paukščius, kad jie visada turėtų vandens. Medelyne yra iškastas tvenkinys, kur jos, pavargusios nuo „darbų“, gali pasipliuškenti, o „darbo“ metu ištroškusios gali atsigaivinti iš tarp augalų pristatytų vandens talpų.
Žąsys – žolėdžiai paukščiai, jų racioną net iki 80 proc. gali sudaryti įvairi žolė. Trijų mėnesių žąsiukas per dieną sulesa apie 2 kg žolės, tuo tarpu ganymo laikotarpiu jam reikia apie 100 kvadratinių metrų ganyklos.
Antys – taip pat žolėdžiai paukščiai, tačiau jos mielai lesa ir įvairius kirminus, neatsisako sraigių ir šliužų, kurių kiti paukščiai net paragauti nenori.
„Jos surenka ir vabaliukus, sako, kad net erkes. Tik iš pažiūros antys atrodo nevikrios, tačiau net mažiausią muselę sugauna akimirksniu. Antys sulesa ir šliužų kiaušinėlius, taip dar labiau prisidėdamos prie jų populiacijos mažinimo“, – džiaugėsi T. Panka.
Dar viena sparnuočių nauda, paukščiai noriai sulesa nuo šalia sodybos augančių vaismedžių nukritusius obuolius bei kriaušes. Šeimininkams nereikia gaišti laiko renkant kritulius.
Invazinius šliužus atsivežėme patys
Iš Ispanijos kilę luzitaniniai arionai (lot. – Arion ausitanicus/vulgaris) dabar paplitę visoje Europoje.
„Šiuos šliužus į Lietuvą atsivežė patys žmonės su augalais iš įvairių ES valstybių. Ne pačius šliužus, o augalų vazonuose buvusius jų kiaušinėlius, iš kurių vėliau išsirito šliužai. Jie, čia radę puikias sąlygas, be jokios konkurencijos pradėjo sparčiai ir gausiai daugintis.
Bene vienintelis jų populiacijos ribojimas yra moliuscidinių preparatų naudojimas“, - pasakojo gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Minėtų priemonių galima nusipirkti visose sodo reikmenų parduotuvėse. Tačiau efektas bus tik tada, kai juos naudos visi gyventojai. Mat, šie šliužai labai vislūs, viena patelė gali padėti kelis šimtus kiaušinėlių.
Anot gamtininko, jų padaroma žala daugiaplanė. Tačiau bene didžiausia blogybė, kad jie labai puola vietinius daržų augalus. Vietovėse, kur šliužų yra, po nakties daržo šeimininkas gali rasti nugraužtus daigus, lapus. Jų gali prikristi į nesandariai uždarytus šulinius, nemalonus ir estetinis vaizdas, o rytą pravėrus sodybos duris (jie kartais tiesiog užpuola nedidelius miestelius) ant laiptelių galima išvysti dešimtis šliužų ir, neatsargiai pastačius koją, netgi paslysti.
„Antys mišrios mitybos paukščiai, todėl jos gali lesti ir šliužus. Kiti paukščiai šliužų nelesa, nes jie turi apsauginį gleivinį sluoksnį, kuriame yra tokių medžiagų, kurios nepatinka sparnuočiams“, – aiškino S. Paltanavičius.
Mėgsta žmonių draugiją
Anot dzūko, pabandyti kovot su piktžolėmis ir kenkėjais, pasitelkiant paukščius, jam norėjosi dar ir todėl, kad myli gamtą, stengiasi ją tausoti. „Naminiai paukščiai labai prisiriša prie žmogaus, ypač bendraujančios yra žąsys. Kur aš einu, ten ir jos. Išgirdę šnekant su klientu, ateina ir būriuojasi aplinkui. Tačiau antys gudresnės, jos pavadovauja žąsims, pirmos prisistato prie radijo imtuvo, pirmos paskelbia poilsio pertraukėlę ir keliauja prie tvenkinio“, – apie savo pagalbininkes kalbėjo T. Panka.
Pastebėjęs šį žąsų ir ančių pomėgį, T. Panka paukščius nesunkiai nuvilioja maitintis į laukus, kur atvirame grunte auginami augalai. Pastato akumuliatorinį radiją, jos klausosi dainų, žinių ir pokalbių laidų, galvodamos, jog kažkas su jomis bendrauja ir niekur toli neina. Sukasi aplink tą vietą, ravėdamos piktžoles ir rinkdamos kenkėjus nuo augalų. Kai vienas plotelis būna sutvarkytas, radijo imtuvas, o kartu ir visa kleganti kompanija keliauja į kitą
Nuostolių nepridaro
Kol ančiukai ir žąsiukai maži, T. Panka juos augina prie namų, kad aplink šmirinėjančios lapės nenuneštų. Mat ilgauodegės taip suįžūlėjo, jog ir dieną įsidrąsina ateit prie sodybų ieškoti lengvo grobio.
Paaugę paukščiai keliamu triukšmu bei klegėjimu ir laikydamiesi būriu dažniausiai patys sugeba apsiginti nuo plėšrūnių. „Žąsys labai protingos, jei ko nors pritrūksta - bendravimo su radijo imtuvu ar vandens, pareina namo“, - žavėjosi savo augintinėmis T. Panka.
Sparnuotus pagalbininkus vyras leidžia vaikščioti visur - ir tarp spygliuočių, ir tarp lapuočių. Žąsys, labai gražiai išrinkdamos žoles, „ravi“ ir žemėje pasodintus augalus, ir vazonuose. „Joms patinka minkšti lapai, todėl mieliau renkasi žoles nei dekoratyvinius augalus. Tiesa, pasitaiko, kad kartais paskabo naujų šviežių augalų lapus. Negalima leisti prižiūrėti ir maumedžių, nes joms patinka švelnūs spygliukai. Na, ir šilauogėms neatsispiria, bet jokio nuostolio nepadaro, nes jas ne dėl uogų auginame“, - pasakojo apie žąsų pomėgius dendrologas.
Augina iki Kalėdų
Žąsys ir antys dienas leidžia dirbdamos ir ilsėdamos lauke, o naktis specialiai joms pastatytuose nameliuose, kuriuose jų laukia grūdų vakarienė.
„Tik iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo romantiškai. Iš tikrųjų darbo ir rūpesčių su šiomis pagalbininkėmis pakanka. Kiekvieną rytą reikia jas išleidinėti, vakare suvarinėti, rūpintis maistu, paklotais. Be to, jomis reikia rūpinti ir tada, kai augalų sezonas baigiasi“, – sakė T. Panka, atradęs originalų būdą medelyno priežiūrai pasitelkti paukščius.
Dendrologas paukščius augina iki Kalėdų – tai nauda šeima ir puikios šventinės dovanos draugams.