Pirmą kartą
„Jau medis buvo subrandinęs vaisius, galvojome, kad jis jau ruošiasi žiemai, bet štai vėl pražydo. Jis visas aplipo dideliais baltais žiedais. Kaštonas pražydo rudenį. Ir tai tikrai pirmas toks šio medžio pokštas. Kaimo žmonės tikrai nėra matę rudenį žydinčių kaštonų. Visi stebisi ir kraipo galvas, kaip čia galėjo atsitikti. Krečia pokštus gamta, ką kitaip ir gali pasakyti“, – svarstė pirmoji žydintį kaštoną kaime pamačiusi ir nufotografavusi šio kaimelio gyventoja Violeta Dociuvienė.
Medžiai pasimetę?
Tuo metu gamtininkai sunerimo ir sako, kad kaštonai iš tiesų gali būti pasimetę. Jie sako, kad susideda labai daug dalykų – tiek biologinių, tiek gamtinių, žmogaus sutvertų dalykų – užterštumas, bendras atšilimas. Kaštonuose jau dešimti metai įsiveisusi keršakandė kandelė, kuri išbalansuoja visą medžio fiziologiją. Medžiui „pasimaišo protas“ – ne visi, bet vienas kitas išmeta žiedyną, galvodamas, kad vėl reikia atsigauti po invazijos.
Ne pirmas kartas
Gamtininkai sako, kad nors vizualiai žiedynai traukia akį, medžiui toks elgesys – ne į gera. Kaštonai deda labai daug energijos tam, kad subrandintų žiedus, taigi silpsta bendra medžio sveikata. Medis išeikvoja energiją, kuri yra reikalinga žiemojimui.
Tiesa, reikia pažymėti, kad Kėdainių mieste tai jau ne pirmas toks kaštonų pokštas. Štai prie geležinkelio stoties augantys kaštonai buvo pražydę ir 2011 ir 2013 metais. Tuomet apie Kėdainių anomaliją kalbėjo visa Lietuva.