Atsako Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Nijolė Juršienė.
Trąšų pardavimo sąlygas nustato Europos Komisijos reglamentas. Jo turi laikytis kiekviena šalis narė. Draudimas prekiauti salietra Europos Sąjungoje buvo priimtas 2009 m. birželio 22 d. O Lietuvos mažmeninei rinkai amonio nitratas (salietra) negali būti tiekiamas nuo 2010 m. birželio 27 d. kaip medžiaga arba mišiniuose, kurių ne mažiau kaip 16 proc. masės sudaro amonio nitrato azotas. Toks draudimas priimtas todėl, kad minėtą cheminę medžiagą galima panaudoti gaminant savadarbius sprogmenis. Besipiktinantiems šia tvarka pateikčiau analogiją su vaistiniais preparatais, kurie parduodami tik su gydytojų išrašytais receptais.
Juk dažnas lieka nepatenkintas negalėdamas vaistinėje nusipirkti antibiotikų.
Įsigyti amonio nitrato azoto gali naudotojai ir platintojai, įskaitant fizinius ar juridinius asmenis, kuriems išduota licencija arba leidimas dėl civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų gamybos.
Salietrą gali pirkti ūkininkai, užsiimantys žemės ūkio veikla visą ar ne visą darbo dieną ir nebūtinai atsižvelgdami į žemės ploto dydį. Kita naudotojų kategorija – fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys sodininkyste, augalų auginimu šiltnamiuose, parkų, sodų ir sporto aikštelių priežiūra, miškininkyste ar panašia veikla.
Visi išvardyti fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę įsigyti trąšų, kuriose ne mažiau kaip 20 proc. masės sudaro amonio nitrato azotas, turi užsiimti profesine veikla, kurioje gali būti naudojama salietra.
Šių trąšų negali būti mažmeninėje prekyboje, kur prekės parduodamos fiziniam asmeniui pastarojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti.
Toks draudimas turi loginį paaiškinimą, nes ūkininkai ir kiti turintys teisę naudoti amonio nitrato azotą privalo lankyti kursus, gauti jų baigimo pažymėjimus. Tai, kad ši cheminė medžiaga pavojinga, rodo faktas, jog prieš salietros įvežimą ir gamybą atliekamas jos sprogumo bandymas. Įvežant salietrą į Europos Sąjungos šalis, taigi ir į Lietuvą, minėtas bandymas turi būti atliktas ne vėliau nei likus 90 dienų, kol salietros siunta pateks į šalies teritoriją. Jei muitininkai mato, kad yra didesnis terminas, turi teisę nepraleisti pavojingo krovinio, nes transportuojamas jis gali sprogti.
Sodininkai mėgėjai specializuotose sodininkų parduotuvėse salietros negali įsigyti, tačiau gali pasirinkti trąšų mišinius, kuriuose yra daug azoto. Perkant reikia žiūrėti, kad NPK (azoto, fosforo ir kalio) komplekse daugiausia būtų azoto (N). Kompleksinės trąšos visada būna brangesnės nei salietra. Tačiau didesnė problema ta, kad, sumokėję nemažai, gauname abejotiną naudą, nes mineralinės trąšos suardo, pakeičia dirvos struktūrą.
Norintiems sutaupyti ir ekologiškai sodininkauti patarčiau patiems pasigaminti azoto trąšų – raugti dilgėles, mulčiuoti augalus nupjauta žole. Vietoje maišo salietros geriau nusipirkti mėšlo. Jį taip pat galima rauginti. Mėšlas – puiki trąša šiltnaminėms daržovėms. Juk nuo senų senovės žmonės apsiėjo be mineralinių trąšų ir vaisių bei daržovių užsiaugindavo tiek, kiek jiems reikėjo. Kaip chemikė žinau, kad neverta žavėtis gražiomis trąšų granulėmis.
Geriau pasidomėti, kaip savame sode, darže ir gėlyne tvarkytis be chemijos pramonės produktų.