Dievo vabalėliai ramiai išropojo ant bitininko veido ir net nesiruošė jam gelti.
"Bitininkauju kartu su sūnumi. Abu esame matę vieną filmą apie bitininkus, kuriame buvo rodomas šis triukas. Buvo graži diena ir nusprendžiau triuką pakartoti. Tačiau kai įrašą paskelbiau feisbuke pasigailėjau. Nenoriu, kad žmonės galvotų, jog taip elgtis nepavojinga. Jei bitė įgels burnoje, žmogus gali mirti", – aiškina bitininkas.
Šeima, su kuria buvo atlikta eksperimentas, ypatinga. Tai bakfasto (Buckfast) rasės bitės, kurių mama parvežta iš garsaus veislyno Liuksemburge. Jos neturi jokios agresijos. Svarbu elgtis atsargiai ir nesuspausti. Eksperimento metu bitininkui niekas neįgėlė.
"Dirbdamas su šia šeima nenaudoju nei dūmines, nei tinklelio. Jei atidarau avilį, jos nekreipia dėmesio į bitininką. Taip elgtis su eiline šeima, kurios rasė nežinoma, negalima", – aiškina G. Jasulevičius.
Tačiau tai nereiškia, kad žmogaus bitės nekanda. Tiesiog per tiek metų organizmas priprato. Nebūna net tinimo, tiesiog nudilginimas. Eksperimento metu neįkando nė vienas vabalėlis.
Kauniečio bityne Kazlų Rūdos sav., kurį prižiūri dviese su sūnumi, 250 Lyson standaro aukštinių avilių. Laiko tik bakfasto rasės bites.
"Kai visų avilių standartas vienodas, juos lengviau prižiūrėti. Dirbu pilną darbo dieną ir bitėms lieka tik savaitgaliai. Aukštinius avilius prižiūrėti paprasčiau ir greičiau nei vadinamuosius Dadano tipo", – pasakoja bitininkas, skaičiuojantis 50 metų stažą.
G. Jasulionis dirbti pradėjo nuo 12 metų. Iš tokio bityno, kuriame šeimos vežiojamos prie rapsų laukų, per sezoną prisukama ne mažiau, kaip 10 tonų medaus. Jis sandėliuojamas statinėse ir eksportuojamas.
"Šeimos vidurkis 50 kilogramų per sezoną", – dėlioja specialistas.