Dembavos medelyno direktorė Vitalija Kuliešienė tikina: kas pirmenybę teikė lietuviškiems obuoliams, ir toliau juos perka. Tačiau galvojantieji apie išgyvenimą renkasi kainą ir nesibodi lenkiškos prekės.
Šiuo metu parduotuvėse obuoliai kainuoja apie 80 euro centų, nors kai kuriuose prekybos centruose jie yra siūlomi su akcija. V. Kuliešienės teigimu, atvežtiniai, gražūs obuoliai gali būti pigūs, nes jie – praėjusių metų derliaus.
„Visi užsienyje nori atlaisvinti savo saugyklas, nes jas reikės užpildyti nauju derliumi. Ko nepardavė brangiau, dabar jų kainą nuleidžia“, – „Sekundei“ sakė direktorė.
V. Kuliešienė tvirtina, jog būti ramiam dėl derliaus negalima tol, kol jo dar nėra tose saugyklose. Didelę žalą gali padaryti krušos debesys.
„Užtektų vieno debesies ir tavo derliaus nėra, nors viską per metus padarei tinkamai. Per vieną dieną galima visko netekti. Dabar už obuolių kilogramą galima gauti 45 euro centus, o už sukapotus obuolius mokėtų 8 euro centus. Tokius obuolius turėtume parduoti kaip krituolius“, – aiškina V. Kuliešienė.
Vertina grįžusiuosius iš užsienio
Šiais metais medelynas planuoja nurinkti panašų kiekį derliaus, kaip ir pernai – apie 1000 tonų. Kadangi prieš metus obelyne buvo nugenėta nemažai vaismedžių, V. Kuliešienė tikisi, jog obuoliai bus didesni, nors derlius gali būti kiek menkesnis.
Vasarinius obuolius planuojama skinti dar keletą dienų, o rudeninių vaisių nuėmimas priklausys nuo užsakymų skaičiaus. Pagrindinis skynimas prasidės rugpjūčio 15–20 dienomis. Tuo metu prie dabar medelyne plušančių 20 samdomų darbuotojų prisijungs daugiau žmonių.
Rudeninių ir žieminių obuolių skynimu rūpinasi apie 100 darbuotojų. Įmonėje nuolat darbuojasi 30 žmonių, obuolių skynimo sezonu prie jų prisijungia žmonės, kuriuos atsiunčia Darbo birža, kiti dėl darbo kreipiasi tiesiogiai į medelyną.
Yra nemažai ne vienerius metus dirbančių ir geras rekomendacijas jau turinčių skynėjų. Tačiau, atvirauja V. Kuliešienė, pasitaiko visko – neišvengiama ir stikliuko mėgėjų. Tokių darbuotojų pasiūla visoje Lietuvoje labai didelė.
„Būna ir tokių darbuotojų, kurie turi priklausomybę, tačiau geria, atsigeria, o paskui labai gerai dirba“, – tiesiai sako Dembavos medelyno direktorė.
Užsidirbti nori ir pensininkai. Ateina įsidarbinti grįžusieji iš užsienio bei laukiantieji darbdavio iškvietimo – būdami Lietuvoje jie uždarbiauja medelyne. V. Kuliešienė jų darbą itin vertina ir teigia, jog tokie žmonės žino, kaip reikia dirbti užsienyje, norint gerai užsidirbti.
„Žmonės labai dažnai keičiasi, nes darbo pas mus nemažai ir jis nėra lengvas. Kadangi šiemet obuoliai gražesni ir juos reikės mažiau rūšiuoti, tai tikimės, kad ateis dirbti ir gerų žmonių“, – kalbėjo V. Kuliešienė.
Medelyno darbuotojams mokamas minimalus atlyginimas. Tikimybę užsidirbti kiek daugiau turi kvalifikuotesni darbininkai. Dembavos medelyno direktorė neslepia, kad papildomos piniginės naštos įmonė neišvengs dėl pakelto minimalaus atlyginimo.
Dėl ateities bijo
Vasariniai obuoliai Dembavoje iš pradžių buvo skinami atrankiniu būdu – rinkti tik gražiausi, o kiti palikti augti. Šiuo metu obelų vaisiai purtomi ir renkami, o vėliau visi iš eilės bus skinami ir rūšiuojami.
„Vasariniai obuoliai vienu metu nesunoksta. Kadangi daug nepurškėm, tai ant medžio galima rasti ir obuolių su rauplėm ar ligom, todėl juos taip pat reikia rūšiuoti“, – aiškino medelyno vadovė.
Jos vertinimu, obuolių kainos šiais metais panašios į pernykštes.
Kainos ir ypač jų skirtumai veikiausiai temdo derliaus nuėmimo nuotaikas ir kituose šalies medelynuose.
V. Kuliešienė apgailestauja, jog su Lenkijos produkcija jie konkuruoti negali, nes ten PVM siekia vos 5 procentus, palyginti su lietuviškais 21 procentu. Direktorė optimizmu netrykšta ir sako, jog situacija yra sudėtinga, todėl neatmeta minties savo ūkininkavimą vieną dieną baigti.
„Manau, mums su sodais reikėtų išvažiuoti iš Lietuvos. Šiuo metu netgi medelynas labiau atsiperka nei sodai. Medelynui reikia darbo rankų, bet su sodu nepalyginsi“, – kalbėjo V. Kuliešienė.
Direktorė tvirtina, jog viskas būtų kitaip, jei ne milžiniški mokesčiai valstybei. Šiuo metu medelynas pajamų, kurias galėtų investuoti, neturi, todėl V. Kuliešienė džiaugiasi tuo, ką suspėjo padaryti anksčiau. Viskas yra skiriama darbo jėgai išlaikyti, mokesčiams mokėti.
„Mes nebankrutuojame, bet vis visi susėdame ir galvojame, ką toliau daryti. Gal reikės viską išparduoti, nes išgyventi yra sudėtinga.
Juk neįmanoma vis imti iš banko paskolų, – atviravo V. Kuliešienė. – Kai 40 metų dirbi tą patį darbą, tai žinai, jog turėtų vykti progresas. Dabar susidaro įspūdis, kad sodininkystės niekam nereikia. Atrodo, visi nori obuolio ir visiems reikia lietuviško produkto ir medelio, bet kaip išgyventi žmogui, kuris užaugino obuolį?“