Tik pasakyti savo vaikams, kad rytoj valgysime troškinį iš mielo augintinio, su kuriuo jie visą vasarą žaidė, kalbino, glostė ir vardą davė, ne kiekvienas tėvas sugeba.
Prastas oras – prastas ir turgus
Prisipažinsiu jums, kad šią savaitę į Veisiejų turgų net aš, gyvenantis visai netoli nuo šios, vienos garsiausių Pietų Lietuvoje, turgaviečių, tingėjau važiuoti.
Mat pirmosios vasaros dienos rytas pasitaikė visai nevasariškas – gūsingas vėjas iš vakarų ginė labiau bulviakasį, o ne birželio pradžią primenančius debesis, nors rimto lietaus iš jų taip ir nesusikaupė.
Bet namie jau baigėsi sūris, kurį kaskart perku iš tos pačios prie turgaus vartų savo prekes išsidėliojusios ūkininkės, pagaminančios jį pagal mano skonį. Negražu kažkaip, jei nesulauks.
Sendaikčių prekiautojai, dažniausiai ištverdavę turguje iki pietų, savo prekes pradėjo pakuotis jau apie 10 valandą.
Sakė, ilgiau užsibūti nėra prasmės, nes po turgavietę slampinėja vos vienas kitas nieko neperkantis veisiejokas, o geriausi sendaikčių pirkėjai – šio krašto sodybose poilsiaujantys miestiečiai – šįkart visai nesiteikė atvykti.
Skaniausia – 3 mėnesių triušio mėsa
„Po kiek kacinai?“ – erzinu mėsinius triušius pardavinėjančią moterį. Kai daugiau pirkėjų nesimato, ji kantriai man išaiškina, kad dar yra vienas už 7 eurus, kiti po 10, tie mažesni – po 5.
O juos parduoti atvežė Rita Opolskienė, ūkininkaujanti su vyru kitame Lazdijų rajono pakraštyje, Teizininkų kaime.
„Laikyti mėsinius triušius nesudėtinga – žolės duodat ir viskas. Žiemai galima kažkiek šieno pasiruošti, o kai jo nėra, pakanka ir kombinuotų pašarų, skirtų specialiai triušiams. Bet geriausia tos žiemos nelaukti, nes 3 mėnesių triušio mėsa pati skaniausia. Mes nuo kiaulienos jau atpratom – vien triušių mėsyte maitinamės,“ – sakė ūkininkė Rita.
Teizininkų kaime, įsikūrusiame prie to paties pavadinimo ežero, pasak R. Opolskienės, beliko apie 10 nuolatinių gyventojų. Kitose sodybose tik vasarą atvažiuoja poilsiauti miestiečiai.
„Namų daug, bet tuščia – vieni išvažiavę, kiti išmirę,“ – atsiduso ponia Rita.
Opolskiai ten atsikėlė prieš 7 metus, bet triušius augino jau anksčiau, dar gyvendami pas Ritos vyro tėvus. Tuomet ilgaausių banda siekdavo ir 300.
„Dabar jau dalį išsipardaviau, bet ir šiemet 150 tai buvo tikrai,“ – sakė ūkininkė.
Perka dėl grožio
Nors ir laikomi narvuose, triušiai kartais pabėga.
„Praeitais metais vieno nepagavau, pasislėpė ūkiniuose pastatuose, tai užaugo didelis, dabar jau antri metai. Ateinu į tvartą, o jis kaip šuniukas ateina prie kojų, paglostau. Naminis, pripranta prie žmogaus,“ – pasakojo triušių augintoja.
Jos teigimu, nemažai pasitaiko atsitiktinių pirkėjų, kurie susigundo nusipirkti triušiuką čia pat turguje, pamatę mielus žvėrelius. Poilsiautojai perka juos dėl grožio, per vasarą paaugina, tik paskui ne visi ryžtasi tokį augintinį suvalgyti.
„Ir šiandien vieną nupirko vaikams, tai sako, kad bus kaip dekoratyvinis, bet kur žiemą dėsim, tai nežinau. Jeigu pripratins, tai, sakau, mano vienas yra kaip šuniukas, net katė į tvartą neįeina, gauna letenomis per nosį.
Mačiau, per žinias rodė, kaip bute kiaules augino. Triušiai nekriuksi, kaimynų neišgąsdins. Vieną ar porelę per žiemą galima ir bute išlaikyti,“ – teigė R. Opolskienė.
Pasakyti vaikams, kad rytoj valgysime troškinį iš mielo ilgaausio augintinio, su kuriuo visą vasarą žaidė, kalbino, glostė, vardą davė, ne kiekvienas tėvas sugebėtų.
Negalima duoti šlapios žolės
„Ryte duodu jiems vandens ir grūdų. Geriausiai tinka avižos. O vakare – tik žolės. Nupjautą žolę, prieš duodant ją triušiams, geriau per dieną padžiovinti. Jei iškrinta rasa, tai šlapios žolės neduodu, jiems tokia kenkia, geriau jau šieno.
Dabar jauniklių yra trys lizdai, tai tuos šeriu lietuviškais kombinuotais pašarais, kurių nusiperku šitame pačiame Veisiejų turguje. Visada maistą triušiams pati paragauju, nes kartais būna per sūrus, o nuo tokio jiems sutrinka virškinimas,“ – dalijosi patirtimi ūkininkė.
Jos triušės atsiveda jauniklių porą kartų per metus, lizde būna nuo 2 iki 12 triušiukų. Mažyliai užauga maždaug per 3 mėnesius.
Skirtingų veislių mišrūnai, Ritos teigimu, auga greičiau už veislinius ir būna atsparesni ligoms, ne tokie lepūs. Norėdami išvengti triušių kraujomaišos, Opolskiai reguliariai nuperka svetimą patiną.
Iš visų pardavimo vietų ponia Rita labiausiai pamėgo Veisiejų turgų. Buvo pernai ir Kalvarijoje, Seirijų turguje prekiauti nebandė, bet Veisiejuose, sako, jai patogiausia. O pagal skelbimus spaudoje tik retkarčiais kas paskambina, bet nuperka dar rečiau.
Vyras išvyko uždarbiauti į užsienį
Prižiūrėti triušius R. Opolskienei padeda dukra, o vyras išvažiavo padirbėti į užsienį, nes vien iš ūkio pragyventi šeimai sudėtinga.
„Buvo laikai, kai melžėme 9 karves, o dabar turim 7 mėsinius galvijus. Auginam 50 vištų. Jų kiaušinius išperka kaimynai, kurie patys vištų nelaiko, tai nereikia net į turgų vežti,“ – pasakojo ponia Rita.
Prastą šios savaitės turgų ji aiškina ne tik nemaloniais orais, bet ir pensijų mokėjimo grafiku: po kiekvieno mėnesio 15-os dienos veisiejiečiai dar turi pinigų spontaniškiems pirkiniams maždaug iki 25 d., o paskui belieka tik maistui.
O poilsiautojai, ūkininkės teigimu, užplūs Veisiejų kraštą, kai prasidės moksleivių atostogos.