Ūkininkas neteko viso bityno skyriaus, laikyto Skirsnemuniškių kaime, prie negyvenamos sodybos.
Nespėjo iškopinėti medaus
Po sekmadienio audros lankydamas savo bites, Jurbarko bitininkas negalėjo patikėti savo akimis: sveiki buvo vos du iš penkiolikos skyriaus avilių, rašo portalas Agroeta.lt.
„Vaizdas buvo tragiškas – sunkiai patikėjome savo akimis. Viskas sulaužyta į šipulius, korpusėlius surinkome iš trijų, penkių dalių. Bitės įsiaudrinusios, atvažiavus baisu iš mašinos išlipti – vakar net negalėjome pažiūrėti, kas liko aviliuose. Reikia laiko ir bitėms, ir mums patiems nusiraminti“, – portalui „Agroeta“ pasakojo ūkininko partnerė.
Pasak jos, savaitgalį buvo planuojama kopinėti medų, tačiau dėl blogų orų nuspręsta atidėti šį darbą vienai kitai dienai.
„Praėjusią savaitę matėme, jog koriai jau pilni, tik dar neužakiuoti. Reikėjo palaukti, kol bitės baigs darbą. Bet gaila ne medaus, o bičių. Jei tą padarė žmogus – koks blogas jis turi būti? Bitės yra šventas vabzdys, paties Dievo saugomas“, – neslėpė širdgėlos moteris.
Dalį korpusų su koriais bitininkai susirinko, bet pasakyti, ar bitynas nebuvo nuniokotas siekiant nuslėpti medaus vagystę, negalėjo – tikino, jog buvo tiek susijaudinę, kad likučių net neskaičiavo.
Rizikos yra visur
Nuo 1994 metų bitininkaujantis ūkininkas šiemet turi daugiau kaip 100 bičių šeimų. Aviliai išdėlioti keturiuose, kartais net penkiuose skyriuose – įkurdinti pamiškėse, prie negyvenamų sodybų, pievose, kad bitės medų neštų iš švarių augalų. Iki šiol atrodė, jog bitės yra saugios – niekada niekas jų nelietė.
Skirsnemuniškių kaime bitynas taip pat buvo įkurdintas nuošalioje vietoje, prie negyvenamos sodybos. Ją saugoti ūkininkai įleido namų neturintį varguolį. Atėjęs į miestelį, jis ir pranešė, jog „nėra bičių“. Menkai teprigirdintis žmogus sakė jautęs tik kažkokį traškesį.
„Tokio atvejo ilgoje mūsų darbo su bitėmis praktikoje dar nėra buvę. Bitės visada gyvena pamiškėse, laukuose. Tokiose vietose turi susitaikyti su rizika – avilius gali išvartyti ir žvėrys, ir vėjas. Bet tai tokie reti atvejai, kad įmanoma suskaičiuoti ant pirštų“, – svarstė ūkininkai, tik kartą per kelis dešimtmečius radę pamiškėje du žvėrių nuverstus avilius. Kad bityną nuniokotų pikta ranka, sako net negirdėję.
Nepatikėjo ir bitininkų draugai
Ūkininkai dar svarsto, ar kreiptis į policiją. Tokių raginimų jie išgirdo tą pačią minutę, kai socialiniuose tinkluose paskelbė nuniokoto bityno nuotrauką.
O ir patiems jiems kuo toliau, tuo labiau atrodo neįtikėtina, kad tai audros darbas. Akimirką patikėjus, jog tai galėtų būti audros padariniai, vėliau abiem į galvą pradėjo skverbtis sunkios mintys. Audra būtų išvarčiusi ne tik avilius – nulaužusi medžius ar bent prilaužiusi jų šakų. O ir aviliai nebūtų virtę kaip domino kauliukai – viena eile ir visi į tą pačią pusę.
„Visaip svarstome, tačiau jei į bityną būtų įsisukęs vėjo šuoras, pirmiausia būtų nuplėšęs ir išnešiojęs avilių stogelius. Jie lengvi, iš polestirolio, tik apkalti skarda“, – svarstė nuo patirto streso atsigauti niekaip negalinti moteris.
Bitynų užpuolimai – retas nusikaltimas, tačiau jau yra žmonių, kurie nelaiko bičių šventomis. Pernai Kauno rajone ūkininkas rado išnuodytas šešias bičių šeimas.