Sausra ir kaitra atsiliepė derliui
Bendrovėje Luksnėnų soduose obelimis užsodintas apie 140 hektarų žemės sklypas. Iš šio ploto 60 hektarų yra nauji iki penkiolikos metų sodai, kurie yra laikomi intensyvaus auginimo, nes viename hektare auga apie 2 tūkst. obelų.
Daugiausia čia auginama septynių veislių obelys: lietuviškos „Auksis", „Noris", lenkiškos „Alva", „Ligol", vokiška „Gloster", čekiška „Champion", rusiška „Bogatyr‘.
Šių veislių obuoliams skiriamos 1 tūkst. tonų bendrovės talpyklos. Jais bus prekiaujama ne tik „Maximos“ prekybos tinkluose, bet ir Alytuje išsinuomotose vietose. Luksnėnų sodai obuolių turi iki gegužės.
Šiuo metu bendrovės soduose obuolių skynimo darbai beveik baigti, liko surinkti tik krituolius. O jie tiekiami Vilkaviškio bendrovei „Vaiskona“, gaminančiai koncentruotas obuolių sultis.
Kaip sakė Luksnėnų sodų direktorė Elena Žilinskienė, šįmet bus priskinta ir surinkta apie 2 tūkst. tonų obuolių, tai labai vidutinis derlius, ankstesniais metais būdavo maždaug 1 tūkst. tonų didesnis. Tam atsiliepė šių metų sausra ir kaitra.
Per darbymetį bendrovėje darbuojasi 70 žmonių, iš kurių 20 nuolatinių. Ketvirti metai čia dirbti samdomi Alytaus pataisos namų gyventojai, direktorė neturi jiems priekaištų, atvirkščiai, vyrus giria už gerą darbą; dauguma padėjėjų darbymečiu – vietiniai.
E. Žilinskienės teigimu, pusė bendrovės uždarbio išmokama algoms, beveik visą darbą reikia atlikti rankomis – obuolius skinti, rinkti, obelis genėti, šienauti pomedžius.
Sodų plotus bendrovė kasmet išplečia nedaug - maždaug po vieną hektarą. Vis dar užsiimama sodų atsodinimu, tuose plotuose, kurie nukentėjo per 2010–2011 metų šalčius.
Pasaulyje obuoliai yra dažomi
Luksnėnų sodų direktorė pastebi dabar užderėjusių obuolių išskirtinumą: „Šįmet obuoliai daug blyškesni nei ankstesniais metais. Lietuvoje juos nudažo ankstyvos šalnos, rugsėjį jų nebuvo. Saulės užteko, reikėjo šaltesnių naktų. Pasaulyje obuoliai yra dažomi, pas mus to daryti neleistina.“
Tačiau, E. Žilinskienės pastebėjimu, jokie šalčiai, šalnos, net krušos sodams negali padaryti tiek žalos, kiek kvaili įstatymai dar kvailesnių biurokratų rankose: „Galiu pasakyti, kad ekologiškų obuolių visiškai neliks. Kiek žinau, jų yra tik pas mus, ir tai tik viena veislė ‘Bogatyr‘. Beveik neįmanoma įvykdyti tokių obuolių auginimui keliamų reikalavimų. Pavyzdžiui, kas penkerius metus tarpueilius tarp obelų reikia patręšti organinėmis trąšomis arba išarus užsėti kokia nors ankštine kultūra. Pomedžius reikia šienauti rudenį rankomis, nes pritaikytos technikos nėra.
Juokingi sodininkystei ir tokie reikalavimai. Plotus, kur jau sustatytos atramos ir žemė paruošta pavasariniam obelų sodinimui, būtinai privalome užsėti kokiais nors augalais. Išrovę senus sodus jų plotus rudenį taip pat turime paruošti ir užsėti kokia nors kultūra. Tokie neįmanomi įvykdyti reikalavimai niekam nė motais.
Juk sodų Lietuvoje mažai, jais besidominčiųjų irgi mažai, todėl sodininkai nedaug kam ir rūpi. Matomos tik europinės išmokos, bet nekreipiamas dėmesys, kad jos visos grąžinamos valstybei mokesčių forma. Dabar lyg ketinama keisti žemdirbių naudai teisės aktus dėl ekologiškų veislių obuolių auginimo. Bet keisis valdžia, ir vėl viskas iš naujo.“
O kaipgi su vagystėmis iš sodų?
„Apie jas policijai net nepranešame, vis tiek vagių nepagaus. Stengiamės patys gaudyti. Yra toks vienas vietinis Juozas, kuris vos ne kasdien iš mūsų sodų parsineša po 20 kilogramų obuolių. Ir dviratį atėmėme, ir krepšius surinkome, o jis vis mums priekaištauja, kodėl tik jį gaudome. Jam taip atrodo, gaudome visus“, – atsakymą turi E.Žilinskienė.
Apie sultis ir sodinukus
Luksnėnų sodai per praėjusį šeštadienį vykusią šventę „Dzūkų turtai 2015“ jos dalyvius vaišino sultimis, kurioms daug kas negailėjo pagyrų. Gal bendrovė pradėjo naują verslą?
„Sultys nėra išspaustos pačios bendrovės, jos tik obuoliai. Iš jų sultys spaudžiamos Anykščių rajone esančiame žemės ūkio kooperatyve „Ažuožerių sultys“. Kooperatyvas turi tikrai labai gerą įrangą, sultis gali išspausti ir iš labai prinokusių obuolių. Žmonės nekreipia dėmesio, kad sultims obuoliai turi būti gerai prinokę, tada nuo jų negrauš rėmuo. Aš iš viso negaliu gerti sulčių, išspaustų bet kur ir bet kaip“, – mintimis dalijasi Luksnėnų sodų direktorė.
Daugiau kaip du dešimtmečius šiai bendrovei vadovaujančią aukštąjį agronomo išsilavinimą turinčią E. Žilinskienę „Dzūkijos turtų“ šventėje papiktino pardavinėjami obelų ir kitų vaismedžių sodinukai, išauginti vazonuose.
Ji sakė, kad daugelis tokių sodinukų peraugę, auginami naudojant labai intensyvų tręšimą, nepardavus pavasarį sukišami į vazonus ir bandomi parduoti rudenį: „Kai vienam pirkėjui patariau pirkti sodinuką iš kito augintojo, išgirdau komentarą, atseit aš pasenusių pažiūrų. Pardavėjui pasakiau, kad pažiūros ir patirtis skiriasi, aš niekada tokio sodinuko nepirkčiau savo auginamiems sodams. Kad kas neįžvelgtų suinteresuotumo, mes jau seniai obelų daigais neprekiaujame. Tačiau ką daryti su vazonuose įsigytais sodinukais, man tenka konsultuoti ne vieną tokį pirkėją.“