Pradėjo nuo picų kepimo
32-ejų Tauragiškis Vilius Stumbra prieš penkerius metus pradėjo nuo picų kepimo savo picerijoje, valdė valgyklą, kol galiausiai kartu su pusbroliu Mindaugu Manču apsistojo ties mėsos parduotuvėle „Bekonas“.
„Sugalvojome visai netyčia, buvome maitinimo versle jau anksčiau. Prieš 5-6 metus Tauragėje buvau atidaręs piceriją, turėjome valgyklą, abi pardavėme. Verslas ten sudėtingesnis, daug žmonių reikia, bet iš maitinimo neišėjau, likau prie mėsos, čia – lengviau“, – pasakoja verslininkas.
Šiandien „Bekonas“ švenčia pirmų metų gimtadienį. Pirmoji parduotuvė duris atvėrė per karantiną. Iššūkių buvo, bet pusbroliai nesibaimino pradėti naujo verslo.
„Buvo problema, kad didieji cechai, iš kurių imdavome produkciją, „lūžo“, beveik visi darbuotojai sirgo. Tai mes dieną prekiaudavome čia, o naktį važiuodavome pasikrauti prekių, patys viską susiruošdavome, nes gamintojai buvo nepajėgūs. Taip ir išgyvenom – vieni kitiems padėjome“, – pažymi Vilius.
Vis dėlto pašnekovas pripažįsta, kad per pandemiją būta nesėkmių, tačiau kitame versle. Vilius Kaune ir Tauragėje valdė virtualios realybės arenas, kur žmonės rinkdavosi pramogauti, švęsti gimtadienius, darbo vakarėlius, tačiau dėl pandemijos ribojimų teko užverti duris.
Pradėjo savo gamybą, planuoja atidaryti 5-tą parduotuvę
Tą pačią dieną, kai lankėmės Tauragėje, startavo ir nuosavas mėsos gamybos cechas, kuriame bus gaminama vytintos ir marinuotos kiaulienos ir jautienos gaminių. Čia verslininkai sukūrė dvi darbo vietas.
Anot Viliaus, mėsa visada išlieka „madinga“, be to, pašnekovas būtent šioje srityje įžvelgia naujų galimybių. Jis pastebi besikeičiančia vartojimo kultūrą – jaunimas nori patogiau ir paprasčiau apsipirkti.
„Mėsa visada buvo madinga. Manau, kuo toliau, tokie dalykai tampa madingesni, daugiau prieinami visiems, jei vieta – patraukli. Pastebėjome tendenciją, kad turgeliai pradeda nykti, pavyzdžiui, didysis Tauragės turgus, kuris vykdavo tik šeštadieniais. Klientai sensta ir išeina amžino poilsio, jaunimas neturi tiek laiko, kad šeštadienį specialiai važiuotų nusipirkti mėsos, marinuotųsi ir keptų. Jie geriau ateis nusipirkt, pasipjaustys ir valgys. Taigi prisitaikėme, esame labiau prie jaunimo“, – pažymi Vilius.
Tauragės centre, prie „Maximos“ parduotuvės, stovintis kioskelis – patogi vieta pritraukti klientų, tačiau verslininkas pripažįsta, kad kituose miestuose tokių surasti – itin sunku. Pusbroliai planuoja plėtrą – iki metų galo atidaryti penktą parduotuvę. Šiuo metu „Bekonas“ veikia Gargžduose, Kretingoje, Klaipėdoje. Iš viso čia dirba 11 darbuotojų.
„Labai stipriai norime plėstis, bet sunku. Norime būti tokiose vietose kaip čia – vakarais čia būna labai užimta, žmonės eina į parduotuvę. Norime būti prie traukos centrų, prieinamoje vietoje. Turime pasiūlymų ir Kaune, Palangoje, bet ten nėra patrauklios vietos, sunku rasti tokių, kad būtų pakankamas žmonių srautas.
Didmiesčiuose daug tokių mažų parduotuvėlių, tai mes galime prapulti, nebent įsikurtume tam tikrame rajone. Pradžioje planuojame eiti link jūros, po to galbūt į Šiaulius, norėtųsi ir Kauną pasiekti“, – pasakoja verslininkas.
Jei ko nors neturi, siunčia pas kaimynus mėsininkus
Konkurencijos jis tikina nesibaiminantis, mat ir čia, Tauragėje, veikia ne viena mėsinė. Tačiau kaimynų Vilius konkurentais nevadina.
„Tauragėje konkurencija yra, veikia ne viena mėsos parduotuvė. Jei ko nors neturiu, nusiunčiu klientus pas juos. Jei, tarkime, šiandien neturiu jautienos ar vištienos, siunčiu į kitą kelio pusę pas kolegas. Draugaujam, atsigeriame kartu kavos ar alaus. Didesniuose miestuose irgi nelabai kas „kandžiojasi“, kiekvienas turi atradę savo klientą‘, – teigia jis.
Parduotuvėlėje apsilanko ne tik jaunimas. Nemažai užsuka pensininkų, taip pat ukrainiečių. Jų šiuo metu Tauragėje gyvena apie 400.
„Rytais dažnai užsuka močiučių, kurioms per du pirštus atpjauname mėsos ar pusryčiams pašteto už 46 centus, joms užtenka trims dienoms. O ukrainiečiai daugiausiai mėsą perka, dėl kainų nesiskundžia, tik pajuokauja, kad pas juos lašinukai skanesni“, – šypsosi Vilius.
Jaučia kylančias kainas
Nuo šiol parduotuvės lentynas papildys ir nuosavi mėsos gaminiai, mat dabar jose – vietinių gamintojų produkcija: ne tik mėsa, bet ir sūriai, duona, krienai, arbatos, alyvuogės ir kt.
„Turime nemažai ekologiškų gaminių iš aplinkinių rajonų: Jurbarko, Raseinių, Žiežmarių, Šilalės, nemažai ir Tauragės. Mėsą perkame tik iš lietuviškų ūkių. Kas tą dieną pasiūlo konkurencingą, patrauklią kainą, tą žaliavą ir perkame, dažniausiai dalimis, tai pusę kiaulės“, – vardija pašnekovas.
Kaip pastebi, vietiniai labiausiai perka sūdytą šoninę arba lašinius. Mėsa sudaro apie 45 proc. pardavimų.
Verslininkas jaučia ir infliacijos padarinius – skaudžiausiai atsiliepia kylančios skerdienos kainos. Anot jo, sunku įvardyti prekę, kuri šiemet nebrango. Dėl to parduotuvėlėje kainos pakilo apie 10 proc.
„Dar kyla algos, mokesčiai „Sodrai“, automatiškai viskas susideda. Gauname produkto kainą, kuri skiriasi realiai 20 proc. Bet kyla ne tik mėsos, bet ir pieno ir sūrio kainos. Dėl kuro kainų duona brango, ypač alyvuogių kainos išaugo – apie 30 proc. Stengiamės amortizuoti ir stipriai nekelti kainų“, – tikina Vilius.
Jis pastebi, kad žmonės perka mažiau, bet jų apsilanko daugiau, tad didelių nuostolių neturi.
„Žmonės jau įprato – nekaltina mūsų. Gerai, kad yra informacijos šaltiniai, kurie nuolat sako, kad viskas brangsta. Kažkiek gal mažiau perka – krepšelis mažesnis, perka ne dviem dienoms ar savaitei, o vienai dienai – ant sumuštinio. Mažesni krepšeliai, bet daugiau žmonių“, – sako jis.